nam apývokos daikta, priemonės maisto produktams perdirbti, jiems laikyti, valgiui gaminti, kitiems ruošos darbams atlikti, valgyti.
Lietuvos valstiečiai iki 20 amžiaus pradžios naudojo daugiausia jų pačių arba kaimo amatinininkų padarytus namų apyvokos daiktus. Baudžiauninkų, kaimo ir miesto amatininkų darbo namų apyvokos daiktai buvo naudojami ir dvaruose. Čia buvo paplitę vietinių ir kitų šalių manufaktūrų pagaminti valgymo įrankiai, porceliano, fajanso stiklo indai. Miestiečiai buityje daugiausia naudojo amatininkų cechų darbo namų apyvokos daiktus.
Senosiose gyvenvietėse ir piliakalniuose randama molinių puodų šukių (keramika). Pirmaisiais amžiais po Kristaus Lietuvos teritorijoje baltų gentys susipažino su bronziniais ąsočiais, patekusiais iš Romos provincijų. Tuo metu plito ir žalvariu, sidabru, kartais ir spalvotu emaliu puošti geriamieji ragai. Iki 14–15 amžiaus juos naudojo ne tik didikai, bet ir eiliniai gyventojai. Nuo 13–14 amžiaus didikai naudojo varines lėkštes, dubenis, puodus, nuo 14 amžiaus vidurio – stiklines taures. Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, miestiečių buityje buvo paplitusios medinės tekintos lėkštės, skaptuoti šaukštai, samčiai, geldos, kaušai, statinės, tošinės dėžutės, pintinės, ližės, grūstuvai. 16–17 amžiaus dvarų inventoriuose ir kituose dokumentuose minimi baudžiauninkų ir dvaro darbininkų naudojami loviai, geldos mėsai sūdyti, kubilai, statinės, piestos, kibirai, muštuviai, melžtuvės, puodai, dubenys, keptuvės, samčiai, šaukštai, druskinės. Iki 19 amžiaus pabaigos (Rytų Lietuvoje iki 20 amžiaus vidurio) grūdai buvo malami rankinėmis girnomis. Duona būdavo įmaišoma iš šulelių padarytuose arba skobtiniuose, kartais lentiniuose (Žemaitijoje) duonkubiliuose. Valgis buvo ruošiamas įvairiuose puoduose ir keptuvėse. Aukštaitijoje duonkepėse krosnyse maistas būdavo verdamas (kai kur beveik iki 20 amžiaus pabaigos) į apačią siaurėjančiuose moliniuose, ketiniuose (kartais dviąsiuose) puoduose, Žemaitijoje – ant kablio kabinamuose įvairaus dydžio ketiniuose katiluose. Puodai į krosnį buvo kišami ir iš jos traukiami šakėmis (puodšakėmis), kartais su pritaisytais dviem ratukais. 20 amžiaus pradžioje dar būta ir molinių puodų, keptuvių. Nuo 20 amžiaus pradžios imta plačiai naudoti metalinius puodus, pritaikytus viryklei.
Iki 20 amžiaus valgymui buvo naudojami moliniai ir mediniai dubenys, dubenėliai, puodukai, mediniai samčiai, šaukštai, metaliniai kalvių nukalti peiliai. 19 amžiaus pabaigoje peilių ir šakučių turėjo ir tik svečiui duodavo kai kurie pasiturintys valstiečiai. Iki 20 amžiaus pirmos pusės valgis dirbantiesiems laukuose buvo nešamas moliniuose arba mediniuose lauknešėliuose. Nuo 20 amžiaus pradžios lietuvių valstiečiai, ypač miestiečiai vis plačiau naudojo fabrikinės gamybos namų apyvokos daiktus: metalinius kibirus, šakutes, šaukštus, skardinius, emaliuotus, aliumininius, porcelianinius indus, trintuves, pieno separatorius. Nuo 20 amžiaus septinto–aštunto dešimtmečio kaimo ir miesto gyventojų buityje radosi vis daugiau nerūdijančio plieno, plastikinių namų apyvokos daiktų, elektrinių, 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje – elektroninių namų apyvokos prietaisų.
L: Lietuvių etnografijos bruožai Vilnius 1964.