nariuotakõjai (Arthropoda), bestuburių (Invertebrata) gyvūnų tipas. Apie 1,5 mln. rūšių. Dėl nariuotakojų sistematikos nėra vieningos nuomonės. Dažniausiai išskiriami potipiai: žiaunakvapiai (priklauso vėžiagyviai), trachėjiniai (šimtakojai ir vabzdžiai), cheliceriniai (voragyviai, skorpionvėžiai), trilobitiniai (trilobitai). Gausumu išsiskiria vabzdžiai. Pagal kilmę nariuotakojai labai artimi žieduotosioms kirmėlėms.

Nariuotakojai – bilateraliniai (dvišalės simetrijos) trisluoksniai gyvūnai. Kūnas segmentuotas. Segmentai gali susilieti, pvz., erkės (oligomerizacija), sudaryti atskiras kūno dalis – tegmas. Dažnai susilieja galvos ir krūtinės segmentai, sudarydami galvakrūtinę (vėžiagyvių, vorų). Krūtinėje yra nariuotos galūnės, vabzdžių sparnai. Išorinis skeletas (egzoskeletas) palaiko nariuotakojo kūno formą ir saugo nuo išorinio poveikio. Kūnas padengtas iš chitino, artimo celiuliozei junginio, susidariusia kieta kutikule. Kutikulę suformuoja po ja esančios plono epitelio sluoksnio (arba hipodermos) ląstelės. Nariuotakojai neriasi augdami, vienas kutikulės sluoksnis numetamas ir augant formuojasi kitas. Vieni nariuotakojai neriasi visą gyvenimą, kiti – tik iki suaugėlio stadijos. Kai kurių nariuotakojų kutikulė stora, virtusi šarvais (vėžių, krabų, kai kurių vabzdžių), kitų – plona. Vabzdžių kutikulėje gausu vienaląsčių ar daugialąsčių liaukų, kurių funkcijos įvairios: nėrimosi, skleisti kvapus (feromonai), gaminti vašką (bitės), nuodus (geluoniniai vabzdžiai). Nariuotakojų raumenys susideda iš ruožuotųjų raumeninių ląstelių. Kūno ertmė susidaro embrioninio vystymosi metu. Joje gerai išvystytos kraujotakos, nervų, virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, lytinė sistemos.

rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)

Kraujotakos sistema atvira, širdis – nugarinėje kūno pusėje. Limfos ir kraujo funkcijas atlieka hemolimfa, kuri teka kraujagyslėmis ir tarp organų esančiomis ertmėmis, vadinamomis sinusais, lakūnomis. Nervų sistema mazginė, galvoje ją sudaro trys poros ganglijų ir konektyvai aplink ryklę, kitą dalį – pilvo nervų grandinėlė su krūtinės ir pilvelio ganglijais. Virškinimo sistema susideda iš priekinės, vidurinės, į kurią atsiveria virškinimo liaukos, ir užpakalinės žarnos, užsibaigiančios analine anga. Nariuotakojai kvėpuoja įvairiai. Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpuoja visu kūno paviršiumi per labai ploną kutikulę, vandenyje gyvenantys nariuotakojai – žiaunomis, sausumoje gyvenantys – trachėjomis arba vėduokliniais plaučiais. Šalinimo sistemą aukštesniųjų nariuotakojų sudaro Malpighi vamzdeliai, žemesniųjų – celomoduktai (koksalinės liaukos). Nariuotakojai dauginasi tik lytiniu būdu, pasižymi skirtingai išsivysčiusia lytine sistema. Būdingas lytinis dimorfizmas. Vystydamiesi pereina stadijas (pasižymi daline arba pilnutine metamorfoze).

Kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje (išskyrus Antarktidą). Sausumos, jūrų, gėlųjų vandenų gyventojai. Turi ūkinę, medicininę reikšmę. Parazituojančios nariuotakojų rūšys aptinkamos kitų organizmų viduje arba išorėje. Maliariniai uodai, mašalai, utėlės, musės, kai kurios erkės – žmogaus ligų sukėlėjai arba jų platintojai. Grambuoliai, spragšiai, verpikai, skėriai ir kiti vabzdžiai – žemės ūkio augalų kenkėjai – yra naikinami. Dauguma nariuotakojų naudingi: vieni vartojami maistui (vėžiai, krevetės, omarai), iš kitų (pvz., bičių, šilkaverpių) gaunama medaus, vaško, šilko. Skraidantieji vabzdžiai apdulkina augalus, šimtakojai, kolembolos, erkės skaido organines medžiagas, vorai, skruzdėlės, žygiai, vyčiai, tachinos naikina kenkėjus, padeda gamtoje reguliuoti žalingų vabzdžių rūšių kiekį. Nariuotakojais minta vabzdžiaėdžiai žinduoliai, paukščiai, vandenyje – žuvys, kiti hidrobiontai.

Nariuotakojai kilę iš į kirmėles panašių protėvių. Seniausieji nariuotakojai – trilobitai – atsirado kambro periode. Jų randama paleozojaus dariniuose. Ordoviko ir silūro periodu atsirado pirmieji sausumos nariuotakojai – skorpionai. Ankstyvieji besparniai vabzdžiai išsivystė devono pradžioje. Permo pabaigoje ir triaso pradžioje ėmė plisti skorpionmusės, tinklasparniai, blakės, vabalai. Naujos nariuotakojų formos sparčiausiai vystėsi kreidos periodu. Iš to laikotarpio aprašyta daugiau kaip 6000 gintare rastų vabzdžių rūšių. Remiantis paleontologiniais duomenimis, nariuotakojai susiformavo vėlyvajame paleozojuje.

2149

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką