narkomanija

narkomãnija (gr. narkē – sustingimas + manija), priklausomybės liga, kuri atsiranda dėl psichoaktyviųjų medžiagų (narkotikų) vartojimo. Būdinga stiprus noras vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kurį sunku valdyti (būna itin ryškus bandant sumažinti ar nutraukti jų vartojimą), atsirandanti tolerancija (pasiekti efektą reikia vis didesnės dozės), psichologinė ir fizinė priklausomybė. Išnyksta kiti pomėgiai ir interesai, nepaisant akivaizdžiai žalingų padarinių (organinių pažeidimų) medžiagos vartojamos toliau, sumažinus ar nutraukus medžiagos vartojimą pasireiškia abstinencijos būsena (abstinencijos sindromas). Psichologinė priklausomybė atsiranda dėl malonumo (euforijos, geros nuotaikos, jėgų antplūdžio, mažesnės įtampos ir nerimo) greito pajutimo, ji išlieka labai ilgai, dažn. visą gyvenimą. Fizinė priklausomybė (organizmo pripratimas) atsiranda dažniausiai kelis kartus pavartojus narkotikų, net ir esant labai ilgoms (1–6 mėnesiai) pertraukoms tarp jų vartojimo. Narkomanija daugiausia suserga jauni suaugusieji (vidurkis – 24 metai, jie narkotikus dažniausiai vartoja nuolat) ir paaugliams (dažnesnis nenuolatinis, vadinamasis eksperimentinis, narkotikų vartojimas). Narkomanijos priežasčių labai daug. Manoma, ją lemia biologinės (nėščios motinos infekcinės ir lėtinės imuninės ligos, gimdymo trauma ar hipoksija, dažnos vaikystės ligos, galvos smegenų trauma, apsinuodijimai vaikystėje, psichikos sutrikimai, priklausomybės sindromas šeimoje) ir psichologinės (noras patirti malonumą, idealistinis požiūris į pasaulį, nusivylimas aplinka ir gyvenimu, vienatvė, nerimas, baimė būti atstumtam, šeimos psichologinės problemos, smalsumas ir kita) priežastys. Dažniausiai narkomanija kildinama iš negebėjimo prisitaikyti prie socialinių ir ekonominių sąlygų, kai ji pasirenkama kaip būdas išspręsti problemas ir pabėgti nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Paaugliai narkotikus išbando ir iš nuobodulio, noro šokiruoti tėvus ir draugus, neatsilikti nuo draugų, patirti naujų pojūčių, rizikos galimybės, nekritiško požiūrio į reiškinius, autoritetų neigimo. Narkotikų vartojimas susijęs su nusikalstamumu, užsikrėtimu per kraują perduodamomis ligomis (ŽIV infekcija, hepatitu B ir C). Ilgai trunkanti narkomanija lemia dėmesio, koncentracijos praradimą, nuolatinį nerimą, didelę depresiją ir nuovargį, visų psichikos ligų paūmėjimą, paranoją, haliucinacijas, įvairias fobijas. Ilgainiui pažeidžiamos smegenys, inkstai, kepenys, širdis. Gydoma detoksikacija (organizmas išvalomas nuo narkotinių medžiagų), ambulatorine reabilitacija, trumpalaike stacionaria reabilitacija (trunka iki 2 mėnesių), ilgalaike stacionaria reabilitacija (bendruomenėje gyvenama iki 2 metų), pakaitine terapija (metadonu), kuriamos savitarpio pagalbos grupės.