Narkūnų piliakalnis

Narknų pliakalnis, Utẽnio pils, Didỹsis pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete prie Narkūnų kaimo (Leliūnų seniūnija), 3 km į pietvakarius nuo Utenos. Nacionalinės reikšmės valstybės saugoma kultūros vertybė, archeologijos paminklas (1998). 750 m į pietryčius nuo Narkūnų piliakalnio yra Narkūnų kapinynas.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas Utenėlės kairiajame krante. Aikštelė trikampė, 55 m ilgio, 35 m pločio. Šlaitai statūs, 14 m aukščio. Aikštelės šiauriniame gale supiltas 1,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už jo iškastas 60 m ilgio, 55 m pločio, 14 m gylio griovys.

Ant piliakalnio pastatyta medinė Utenos pilis buvo sudeginta 1433 pradžioje.

Narkūnų piliakalnį 1835 tyrė Pranciškus Vilčinskis, aptiko storą kultūrinį sluoksnį, jame – puodų šukių, gyvulių kaulų. 1976–1978 tyrė R. Kulikauskienė ir P. Kulikauskas. Buvo ištirtas 660 m² plotas aikštelės vakarinėje pusėje, rastas iki 3,3 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžia–2 a. po Kr. ir 14–15 a. pradžia.

Rasta įtvirtinimų (dvi medinių stulpų eilių tvoros), kurie juosė brūkšniuotosios keramikos kultūros gyvenvietę. Ją sudarė mediniai keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai su apvaliais židiniais. Vėliau vietoj medinių tvorų buvo suplūktas 1 m aukščio pylimas. 14 a. suplūktas dar vienas pylimas. Aptikta daugiau kaip 1000 radinių: ginklų (geležinių arbaleto ir lanko strėlių, strėlių antgalių, kaulinis ietigalis, raginių ir akmeninių kirvių, plačiaašmenis kirvis, durklų, pentinų), darbo įrankių (smeigtukų, ylų, peilių‑pjautuvėlių, peilių, dalgių, skiltuvų, buožių, verpstukų, galąstuvų, trinamųjų girnų, ylų, žeberklų, adiklių, adatų, skobtelių, gremžtukų, grandiklių, rėžtukų, bronzinių kirvelių ir apyrankių liejimo formų, tiglių), papuošalų (sagtis, žalvarinių smeigtukų, apyrankių, kabučių, pinta apyrankė), monetų (varinė 2 a. Romos moneta, 14 a. pabaigos Jogailos moneta), brūkšniuotosios, lygiosios, gludintos ir žiestosios keramikos dirbinių šukių, švilpynių, daug gyvulių kaulų.

Narkūnų piliakalnis

Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Priešpilis

Už griovio yra priešpilis, vadinamas Utenio kapu, arba Mažuoju piliakalniu. Šio aikštelė pusapvalė, 15 m pločio, 25 m ilgio, apjuosta 60 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimu.

1978 P. Kulikauskas priešpilyje ištyrė 62 m² plotą, rado pirmo tūkstantmečio pradžios kultūrinį sluoksnį, jame – geležinį smeigtuką, akmeninio kirvelio dalį, brūkšniuotosios keramikos dirbinių.

Papėdės gyvenvietė

Vakarinėje piliakalnio papėdėje yra 1 ha ploto papėdės gyvenvietė.

Papėdės gyvenvietė tyrinėta 1959 (vadovė Virginija Valuckytė) ir 1975–1979 (vadovė R. Kulikauskienė). Ištirtas 575 m² plotas, rasta stulpaviečių, papuošalų (geležinis smeigtukas, žalvarinis auskaras), darbo įrankių (kaltelis, yla, molinis verpstukas, Djakovo tipo svarelis), brūkšniuotosios, lygiosios ir žiestosios keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

1329

Utenos pilis; Utenio kapas; Mažasis piliakalnis