narūnėliai

laibasnapių narūnėlių kolonija

storasnapio narūnėlio jauniklio skrydis

narūnliai (Uria), alkinių (Alcidae) šeimos paukščių gentis. 2 rūšys: laibasnapis narūnėlis (Uria aalge) ir storasnapis narūnėlis (Uria lomvia). Paplitę Šiaurės pusrutulio šalto ir vidutinio klimato jūrose. Kūno ilgis 40–50 cm, masė 0,8–1,4 kilogramo. Baltijos jūros priekrantėje ir atviroje jūroje aptinkamas laibasnapis narūnėlis. Galva, kaklas, nugara ir sparnai juodi, kūno apačia balta. Žiemą skruostai ir kaklo priekis balti. Snapas smailus. Gerai plaukioja ir nardo, po vandeniu iriasi sparnais. Balsas – duslus karksėjimas. Klajūnai. Veisimosi metu gyvena uolėtose jūros pakrantėse, žiemą – neužšąlančiose jūrose. Minta vėžiagyviais ir smulkiomis žuvimis. Monogamai. Peri didelėmis kolonijomis (paukščių turgumis). Vienintelį kiaušinį deda tiesiog ant uolų iškyšulių ir atbrailų. Patinas ir patelė peri 35 dienas. Jaunikliai palieka lizdavietes dar nemokėdami skraidyti, nušokdami į jūrą, dažniausiai iš didelio aukščio.

laibasnapiai narūnėliai

laibasnapis narūnėlis su jaunikliu

storasnapis narūnėlis

Lietuvoje spalio–gegužės, negausiai ir vasaros mėnesiais Baltijos jūroje retkarčiais aptinkamas laibasnapis narūnėlis.

laibasnapis narūnėlis

3102

-narūnėlis