Nárvos kultūrà, Nárvos-Nẽmuno kultūrà, neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra.

Buvo paplitusi 5300–1700 pr. Kr. Rytų Baltijos kraštuose. Gyvavo vienu laiku su Europos miškų zonos Nemuno kultūra, Ertebøllės kultūra, Dniepro‑Doneco kultūra, Volgos aukštupio kultūra ir Dubičių kultūra. Narvos kultūros gyvenviečių randama Rytų Baltijos regiono pietuose iki Priegliaus upės ir Merkio baseino, pietryčiuose – šiauriau Minsko, rytuose – iki Dauguvos aukštupio, šiaurėje – iki Suomijos įlankos ir Ladogos ežero. Pirmą kartą šios kultūros pavadinimą 1959 pavartojo N. Gurina pagal 1951–53 prie Narvos tyrinėtas senąsias gyvenvietes. Pirmasis dėmesį į Narvos kultūros dirbinius atkreipė latvių archeologas E. Šturmas. Ši kultūra buvo išskirta remiantis keramikos, kaulo, rago dirbinių ypatumais ir datuojama ankstyvuoju neolitu. F. Zagorskis įrodė Narvos kultūros tęstinumą vėlyvajame neolite, A. Girininkas – ir bronzos amžiuje.

Keramikos dirbiniai gaminti iš molio su organinės kilmės priemaišomis, pasižymi juoda spalva dėl naudotų anglingų degėsių likučių, yra lengvi ir tuo skiriasi nuo kitų kultūrų keramikos dirbinių. Storasieniai ir plonasieniai puodai lipdyti iš įvairių molio juostų, kurių suploninti kraštai įleisti į kitos juostos krašte padarytą griovelį, puošti plonomis pailgomis, grūdo formos, pailgomis keturkampėmis įspaudomis, aštriomis trumpomis įraižomis, badytų ir įspaustų, grūdų, pusmėnulio formos duobučių motyvais, sudarančiais 1 arba 2 horizontalias, rečiau – vertikalias ir įstrižas linijas. Vyrauja plačiaangiai katilo formos puodai smailu arba apvaliu dugnu, vėlyvuoju laikotarpiu – plokščiadugniai ir plokščiadugniai tulpės formos puodai. Jų kaklelių forma, manoma, priklausė nuo indo paskirties. Buityje naudoti į Ertebøllės kultūros indus panašūs pailgi apvaliais dugnais dubenėliai‑lemputės ir plokščiadugniai, apvalūs, į viršų platėjantys puodeliai.

Narvos kultūros dirbiniai

Natūralių išteklių titnago dirbinių gamybai Narvos kultūros teritorijoje buvo mažai. Tik viduriniame neolite, titnago žaliavą ėmus gabenti iš dabartinės Pietų Lietuvos ir Valdajaus kasyklų, padaugėjo Narvos kultūros titnago dirbinių. Vyravo skeltine technika apdirbti dirbiniai ir mikrolitai. Iki viduriniojo neolito mikroskeltine technika buvo daromi lanceto formos strėlių antgaliai. Vidurinio neolito laikotarpiu, paplitus plokščiajam retušavimui, būdingi trikapiai, su tiesiu arba kiek įgaubtu pagrindu ir ištęsto rombo pavidalo ietigaliai. Vėlyvojo neolito laikotarpiu sumažėjo titnago dirbinių, vyravo trikampiai, rombiniai ir lapo formos antgaliai, retušuoti plokščiuoju ar pusiau statmenu retušu. Randama masyvių gremžtukų, rėžtukų su ašmenėliu įkotėje, peilių, ovalių šlifuotų kirvelių. Naudoti kvarco, skalūnų, granito dirbiniai: netaisyklingo keturkampio formos arba ovalūs kirviai su apvaliomis pentimis, kapliai, keturkampiai smiltainiu šlifuoti kaltai, tinklo pasvarai.

Narvos kultūros laikotarpiu gausiai naudoti kaulo ir rago dirbiniai, padaryti pagal mezolitinės Kundos kultūros gamybos technologiją: įvairių formų kūginiai, lapo formos, su užbarzdomis šonuose strėlių antgaliai, vienašoniai žeberklai su riesto snapo formos užbarzdomis ir skylutėmis prie pagrindo, eglės formos, adatiniai, su viena užbarzda ties smaigaliu ir smulkiomis pjūklo ašmenų formos užbarzdomis šonuose ir trumpa įkote antgaliai, vientisi, su skylute kotelyje ir sudėtiniai meškerės kabliukai, durklai su nežymiomis rankenomis, raginiai įtveriamieji kirviai ir kaltai šlifuotais ašmenimis, kauliniai kaltai ir skobtai, raginės movelės, kauliniai dirbiniai su 45° kampo ašmenimis. Vėlyvojo neolito laikotarpio Narvos kultūrai būdingi kauliniai kūginiai su ilgesniu arba trumpesniu pagrindu strėlių antgaliai, ilgi ietigaliai; laikotarpio pabaigoje–bronzos amžiaus pradžioje gausėjo eglės formos antgalių ir žeberklų, įvairių adatų, durklų su įvairiomis išskirtomis rankenomis, kaltų, įtveriamųjų raginių kirvių, papuošalų (ąseliniai smeigtukai, kabučiai‑amuletai iš žvėrių dantų, kaulinės plokštelės).

Iš medžio daryta daug žvejybos, žemės dirbimo, medžioklės įrankių (irklai, pliauškynės, plūdės, bučiai, kirvakočiai, movelės, kapliai, kultuvės, strėlių koteliai, lankų dalys, antgaliai), namų ūkio dirbinių (geldelės, šaukštai, samčiai, dubenys, kūlės, grūstuvai, trinkelės, karčių klojiniai). Iš gintaro buvo gaminama dažniausiai netaisyklingos formos kabučių, vamzdelinių karolių, lęšio formos sagučių, grandžių. Vėlyvajame neolite plito trapeciniai kabučiai, laivelio formos sagės, dvigubos sagos, trikampiai, aštuoniukės, danties, kirvelio formos kabučiai, daugėjo skridinių, grandžių. Kai kurie dirbiniai puošti ornamentais. Narvos kultūros žmonės gyveno stulpinės konstrukcijos antžeminiuose ir pusiau žeminiuose pastatuose, vėlyvajame neolite – statiniuose ant polių. Šalia vėlyvojo neolito ir ankstyvosios bronzos gyvenviečių dažnai randama šiukšlynų, žuvų užtvarų, prieplaukų, gyvulių ir žvėrių skerdyklų. Nuo vidurinio neolito prie gyvenviečių radosi ganyklų, didėjo kultūrinių augalų plotai, buvo kertami miškai.

Gyventojai vertėsi žvejyba, medžiokle, gintaro rinkimu (Lietuvos teritorijoje jie buvo vieni svarbiausių gintaro apdirbėjų ir platintojų iš pajūrio regiono), nuo vidurio neolito – gyvulininkyste, kapline žemdirbyste. Mirusiuosius su įkapėmis laidojo nedegintus, negiliose duobėse, apibarstydavo geležies oksidu Fe2O3. Ankstyviausi kapai rasti Kretuono 1 gyvenvietėje (Kretuono gyvenvietės).

Narvos kultūra Lietuvoje

Lietuvoje rasta daugiau kaip 60 Narvos kultūros gyvenviečių, iš jų svarbiausios: Vakarų Lietuvoje – Šventosios 1B, 2B, 3, 4, 6, 23, 26 (Šventosios gyvenvietės), Daktariškės 1, 5 (Daktariškės gyvenvietės) ir Šarnelės (Šarnelės stovyklavietė ir gyvenvietė), Rytų Lietuvoje – Jaros 1, 2 (Jaros gyvenvietės), Kretuono 1 (Kretuono gyvenvietės), Pakretuonės 1, 3 (Pakretuonės gyvenvietės), Žeimenio ežero 1 (Žeimenių gyvenvietė), Žemaitiškės 1, 2, 3, Kretuonių 1, Papiškės 4A, Verbiškės ir Miškinių 2, Pietų Lietuvoje – Gribašos 4, Glūko 10 ir Karaviškių 6. Narvos kultūra turėjo didelę įtaką vėlesnėms dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenusioms bendruomenėms iki pat brūkšniuotosios keramikos kultūros laikotarpio.

archeologinė kultūra

L: R. Rimantienė Šventoji. Narvos kultūros gyvenvietės Vilnius 1979; A. Girininkas Baltų kultūros ištakos Vilnius 1994.

3044

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką