našláitė (Viola), našlaitinių (Violaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 550 rūšių. Našlaitė paplitusi visame pasaulyje, bet didžiausia įvairovė Šiaurės pusrutulio vidutiniškai šilto klimato srityse.
Vienametė, dvimetė ar daugiametė žolė, retai krūmokšnis. Lapai paprasti pražanginiai arba susitelkę į skroteles. Prielapiai dideli, kartais lapų pavidalo. Žiedai dvilyčiai, po vieną, rečiau po kelis sukrauti lapų pažastyse. Daugeliui našlaičių būdingas žiedų dimorfizmas. Vaisius – dėžutė, atsidaranti 3 sąvaromis. Sėklos rutuliškos arba kiaušiniškos, dažnai su mėsingu apysėkliu. Daugeliui našlaičių būdinga mirmekochorija (sėklas platina skruzdėlės). Gėlynuose dažnai auginama darželinė našlaitė (Viola ×wittrockiana), išvesta daug jos veislių, kurios skiriasi žiedų dydžiu ir spalva. Neretai gėlynuose auginamos tiesiaragė našlaitė (Viola cornuta), baltoji našlaitė (Viola alba), kvapioji našlaitė (Viola odorata), mandžiūrinė našlaitė (Viola mandshurica).
dviragė našlaitė
trispalvė našlaitė
Dirvinė našlaitė (Viola arvensis), trispalvė našlaitė (Viola tricolor), gaubtažiedė našlaitė (Viola cucullata), plėtrioji našlaitė (Viola diffusa), šiaurinė našlaitė (Viola sororia) ir kitos yra vaistiniai augalai, naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje.
Lietuvoje savaime auga 16 rūšių našlaičių, 2 rūšių našlaitės sulaukėjusios, dar apie 20 rūšių auginamos gėlynuose. Miškuose dažnos puošnioji našlaitė (Viola mirabilis), miškinė našlaitė (Viola reichenbachiana), dirbamuose laukuose ir dirvonuose – dirvinė našlaitė, pelkėse – durpyninė našlaitė (Viola palustris) ir pelkinė našlaitė (Viola epipsila), pievose – šuninė našlaitė (Viola canina). Tik Baltijos pajūrio smėlynuose paplitusi pajūrinė našlaitė (Viola littoralis). Aukštoji našlaitė (Viola elatior) ir griovinė našlaitė (Viola persicifolia) retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
pajūrinė našlaitė
849