nãtris (Natrium; arab. natrūn – soda), Na, periodinės elementų sistemos I A grupės cheminis elementas, šarminis metalas. Sidabro baltumo spalvos, minkštas. Kristalinė gardelė centruotojo tūrio kubinė. Gamtoje yra tik vienas stabilusis izotopas – 23Na. Iš 6 radioaktyviųjų natrio izotopų ilgiausia pusėjimo trukmė 22Na (2,6 metai). Labai reaktyvus. Ore greitai oksiduojasi ir pasidengia natrio oksido, hidroksido ir karbonato plėvele. 200 °C temperatūroje užsidega. Audringai reaguoja su vandeniu: 2Na + 2H2O → 2NaOH + H2. Vykstant reakcijai išsiskiria daug šilumos, todėl maži natrio gabalėliai lydosi ir smarkiai juda vandens paviršiuje. Natris dega fluoro ir chloro dujose, su chalkogenais (siera, selenu ir telūru) sudaro chalkogenidus, pvz., Na2S, NaS, NaS2, Na2S5, 200 °C temperatūroje prisijungia vandenilį, elektros išlydžio lanke – azotą. Su anglimi reaguoja 800–900 °C temperatūroje – susidaro natrio karbidas Na2C2. Natrio jonai liepsną nudažo ryškiai geltona spalva (pagal tai natris atpažįstamas). Gamtoje randamas druskų pavidalo, svarbiausia iš jų halitas, Čilės salietra (natrio nitratas) NaNO3, tenarditas Na2SO4, mirabilitas Na2SO4·10H2O, trona Na3H(CO3)2·2H2O, kriolitas Na3(AlF6), albitas Na(AlSi3O8). Natris gaunamas elektrolizės būdu, dažniausiai elektrolizuojant natrio chlorido ir kalcio chlorido mišinio lydalą apie 380 °C temperatūroje. Natris (išlydytas) ir lydiniai, kuriuose yra Na, naudojami kaip šilumnešiai branduoliniuose reaktoriuose, aviacijoje (450–600 °C temperatūrai palaikyti, nes turi mažą šiluminių neutronų pagavos skerspjūvį), titanui, cirkoniui, tantalui gauti metaloterminiu būdu (reduktorius). Dispersinis natris naudojamas kaip kaučiuko sintezės katalizatorius, radioaktyvusis izotopas 24Na – medicinoje ir moksliniuose tyrimuose. Natrio garai naudojami kaitinamosiose lempose (švyti geltonai). Natris laikomas sandariuose plieniniuose induose užpiltas žibalu arba mineraline alyva. Natrio yra visuose organizmuose. Augaluose svarbus fosforilinimo reakcijų, vykstančių fotosintezės metu, komponentas. Gyvūnų organizme natris sudaro apie 0,08 % masės. Žmogaus organizme yra apie 100 g, daugiausia audinių skystyje, kraujo plazmoje, t. p. yra kauluose, dantyse, raumenyse, kepenyse, odoje, smegenyse. Organizme yra jonų pavidalo (chloriduose, hidrokarbonatuose, fosfatuose). Svarbus vandens apykaitai, palaiko osmosinį slėgį. Tarpląstelinių skysčių tūris priklauso nuo natrio kiekio juose. Maiste sumažėjus valgomosios druskos (NaCl), mažėja ir vandens kiekis audiniuose. Natris svarbus elektrolitas rūgščių ir bazių pusiausvyrai palaikyti, membranų poliarizacijai, aminorūgščių, gliukozės, kalio jonų pernašai. Natrio jonų judėjimas iš ląstelės į ląstelę vyksta natrio ir kalio siurbliu. Siurblio veikla susijusi su membranos fermentu, kurio aktyvumas priklauso nuo natrio koncentracijos ląstelėse. Natris svarbus nervinių impulsų perdavimui, normaliam širdies ritmui palaikyti, druskos rūgščiai skrandyje susidaryti. Natrio trūkumas mažina baltymų ir riebalų įsavinimą, sukelia kalcio ir kalio santykio disbalansą, organizmo dehidrataciją, augimo sutrikimą, kraujospūdžio sumažėjimą, raumenų traukulius, apatiją, lėtinį viduriavimą, vėmimą. Natrio perteklius skatina baltymų irimą, trikdo nervų sistemos ir virškinimo organų veiklą, sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Per daug vartojant NaCl organizme kaupiasi vanduo, susidaro edemos, didėja kraujospūdis. Suaugusiam žmogui per parą reikia 5 g natrio, sunkiai fiziškai dirbant, t. p. karščių metu – 2–3 kartus daugiau. Natrio daugiausia yra mėsoje, kiaušiniuose, žuvyse, piene, mažiau – kopūstuose, morkose, runkeliuose.

Natrį 1807 elektrolizuodamas natrio hidroksidą gavo H. Davy.

Lent. Natris
atominis skaičius 11
atominė masė 22,9898
išorinių elektronų konfigūracija 3s1
kiekis Žemės plutoje 2,64 % (masės)
oksidacijos laipsnis +1
lydymosi temperatūra 97,86 °C
virimo temperatūra 882,9 °C
tankis 968,4 kg/m3
kietumas pagal Brinellį 0,69 MPa
savitoji elektrinė varža 4,65·10–8 Ω·m
šilumos laidumo koeficientas 131,4 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa 1,23 kJ/(kg·K)

1872

2591

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką