natrinis kis, visuomenės ūkio organizavimo forma, kurioje vyrauja žemės ūkio produktų gamyba, skirta ne pardavimui, bet pačių gamintojų tarpiniam ir galutiniam vartojimui. Natūriniam ūkiui būdinga artimumas gamtai, primityvia žemės dirbimo technika ir rankų darbu pagrįstos žemės ūkio gamybos vyravimas, tradicinių gamybos būdų ir gaminamos produkcijos pastovumas, ūkio vienetų universalumas (gebėjimas patiems apsirūpinti visais reikalingais ištekliais ir pasigaminti pragyvenimui būtinų produktų), gamybos uždarumas, lėti ekonomikos plėtros tempai. Natūriniame ūkyje, be žemės ūkio, nemažą reikšmę turi namų pramonė, medžioklė, žvejyba, rankiojimas.
Istoriškai natūrinis ūkis buvo pirmoji gamybos organizavimo forma, atsiradusi pirminėje gentinėje bendruomenėje. Iki pinigų atsiradimo tarp ūkio vienetų egzistavo prekių ir paslaugų natūriniai mainai, bet didžioji dalis produkcijos buvo suvartojama pačių gamintojų ir jų šeimos narių. Vergovinėje ir feodalinėje visuomenėje natūrinis ūkis t. p. buvo ūkio pagrindas, nors šalia jo gyvavo ir prekinė gamyba – į rinką patekdavo tik nedidelė visuomenėje pagamintos produkcijos dalis. Natūrinio ūkio pagrindinis trūkumas buvo specializacijos nebuvimas ir mažas darbo našumas, dėl to įsigalėjus kapitalizmui, plėtojantis ekonomikai, finansams, technologijoms ir didėjant darbo pasidalijimui jį pamažu keitė prekinė gamyba. Silpniau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Okeanijoje) ir 21 a. pradžioje valstiečių ūkiai turi nemažai natūriniam ūkiui būdingų bruožų.
LIETUVOJE nuo pirminės gentinės bendruomenės laikų natūrinio ūkio pagrindas buvo žemės ūkio gamyba (žemdirbystė ir gyvulininkystė), jos produktų perdirbimas į vartojimo reikmenis (grūdų kūlimas, duonos kepimas, lininių ir vilnonių audinių audimas, verpimas, pynimas, kailių ir odų dirbimas ir kita), būsto ir ūkinių pastatų statyba, darbo įrankių gamyba, medžioklė, žvejyba. 19 a., ypač po baudžiavos panaikinimo, natūrinis ūkis pradėjo nykti. Sparčiausiai tai vyko Suvalkijoje, kur greičiau plėtojosi prekiniai santykiai. Kai kurių natūrinio ūkio elementų išliko ir 21 a. pradžioje (ūkininkų ir dalies miestiečių asmeniniai pagalbiniai ūkiai, daržai ir sodai).
2687