naujóvė, naujai atrastas, įvestas dalykas ar reiškinys.
Naujove gali būti idėja, išradimas, patentas, prekės ženklas, racionalizacinis pasiūlymas, naujų ar potencialių procesų dokumentas, organizacinė, gamybinė ar kita struktūra, know‑how, mokslinis principas ar požiūris, standartas, rekomendacija, metodika, instrukcija, rinkodaros ir kiti fundamentiniai tyrimai, t. p. jų praktinis įgyvendinimas.
Naujovės yra ekonomikos plėtros variklis, taikant naujoves randami racionalesni, naujoviški sprendimai, mažinamos išlaidos, didinamas produktyvumas, konkurencingumas, gerinama kokybė. Naujovė gali būti skirta geriau tenkinti žmonių poreikius. Ją kuriant, taikant ir platinant gali dalyvauti pavieniai individai, kolektyvai, bendrovės, organizacijos, šie procesai apima materialinius ir dvasinius komponentus, turi ekonominius, socialinius, kultūrinius ir kitus aspektus. Ekonomikoje vertinamos pridėtinę vertę turinčios naujovės.
Dažniausiai naujovėms reikia didelių investicijų, kurios ilgainiui atsiperka ir didina našumą. Naujovių diegimas susijęs su tam tikra rizika. Naujovės diegimo rezultatas vadinamas inovacija.
Skiriami šie naujovių diegimo efektai: ekonominis (pelnas iš licencinės veiklos, know‑how, išradimų, patentų diegimo, parduotos produkcijos, gamybinių pajėgumų ir išteklių našumo gerėjimas, investicijų atsipirkimo ir kapitalo augimo laiko trumpėjimas), mokslinis techninis (užregistruotų autorinių liudijimų skaičiaus, naujų informacinių ir progresyviųjų technologinių procesų lyginamojo svorio, gamybos automatizacijos koeficiento, gamybos organizacinio lygio, publikacijų, inovatyvios organizacijos ir jos prekių rinkoje konkurencingumo didėjimas), socialinis (inovatyvių organizacijų darbuotojų skaičiaus, darbo saugumo didėjimas ir darbo vietų daugėjimas, fiziologinių, socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, kvalifikacijos, darbo ir poilsio sąlygų gerėjimas, darbuotojų ir jų šeimos narių gyvenimo trukmės ilgėjimas), ekologinis (gamybinių atliekų, baudų už ekologinių įstatymų ir kitų teisės aktų nesilaikymą mažėjimas, gamybos ergonomiškumo, produkcijos ekologiškumo didėjimas), politinis (šalies ekonominės nepriklausomybės ir gynybinio pajėgumo stiprinimas), materialinis daiktinis (naujos rūšies produktų, žaliavų, energijos, naujų technologijų, gamybos organizacinių, valdymo, darbo formų kūrimas).
Naujovių kūrėjai kartais vadinami pionieriais arba pradininkais.
Naujovių reikšmę ekonomikai 20 a. 4 dešimtmetyje tyrinėjo J. A. Schumpeteris, vėliau – jo sekėjai ekonomistai Christopheris Freemanas (Didžioji Britanija), Giovanni Dosi (Italija), t. p. Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas P. Romeris, Švedijos mokslo istorikas Regis Cabralis ir kiti.