Nebraskà (Nebraska), NE, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinėje dalyje.
Plotas 199 113 km2. 1,97 mln. gyventojų (2022).
Centras – Lincolnas (292 600 gyventojų, 2022). Didžiausias miestas – Omaha (485 200 gyventojų, 2022).
Paviršius – kalvota lyguma. Didžiausias aukštis 1654 m (Panorama Pointo kalnas, prie Kolorado ir Vajomingo valstijų sienų).
Diduma Nebraskos teritorijos yra Didžiosiose Lygumose, rytinė dalis – Centrinėse Lygumose.
Nebraskos kraštovaizdis
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –7 °C (šiaurės rytuose) iki –2 °C (pietvakariuose), liepos – nuo 20 °C (vakaruose) iki 26 °C (pietuose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Būna tornadų (5–10 per metus, daugiausia birželį).
Svarbiausios upės – Misūris (teka Nebraskos rytiniu pakraščiu), Platteʼas. Didžiausias ežeras – McConaughy. Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, gipsažemiai, juosvažemiai. Miškai užima 2,9 % Nebraskos teritorijos; daugiausia auga lapuočiai (topoliai, uosiai, klevai, ąžuolai, gluosniai).
Gaunama nafta, gamtinės dujos. Nebraskos vakaruose eksploatuojamas urano rūdos Crow Butteʼo telkinys. Kasama smėlis, žvyras, molis, klintys. Nebraska priklauso vadinamajai Heartlando pramoninei sričiai ir vadinamajai Kukurūzų juostai (Corn Belt). Elektros ir elektronikos įrenginių, metalo apdirbimo, žemės ūkio mašinų gamyba, maisto (mėsos, vaisių ir daržovių konservų, malimo, pieno, gėrimų, aliejaus), chemijos (gumos, plastikų, farmacijos), poligrafijos pramonė. Pramonės didžiausi centrai – Lincolnas ir Omaha.
55 % elektros energijos pagamina anglimis kūrenamos šiluminės elektrinės, 20 % – vėjo elektrinės, 19 % – branduolinės elektrinės (2019), yra nedidelių hidroelektrinių.
Apie 30 % dirbamos žemės drėkinama. Daugiausia auginama kukurūzai, kviečiai, sorgai, sojos, bulvės, cukriniai runkeliai, liucernos. Veisiama mėsiniai galvijai, kiaulės. Turizmas. Upių svarbiausias uostas – Omaha. Per Nebraską eina Omahos–Denverio geležinkelis ir plentas.
Istorija
Prieš atvykstant europiečiams, dabartinės Nebraskos rytuose ir vidurio dalyje gyveno pusiau sėslūs omachai, jutai, pauniai, vakaruose – klajokliai dakotai, arapahai, komančai ir šajenai. 16 a. čia atvyko ispanų, 17 a. – prancūzų tyrėjų. 17–18 a. dėl dabartinės Nebraskos varžėsi Ispanija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, 1763–1801 ji priklausė Ispanijai, nuo 1801 – Prancūzijai.
1803 šią teritoriją (ji buvo Luizianos dalis) iš Prancūzijos nupirko Jungtinės Amerikos Valstijos. 18 a. pradžioje amerikiečiai čia surengė keletą ekspedicijų – regionas jiems pasirodė netinkamas žemės ūkiui. 1854 sudaryta Nebraskos teritorija, kuri 1867 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 37 valstija. 1861 Nebraskoje gyveno tik apie 30 000 europiečių kilmės gyventojų.
1862 priėmus Homstedų aktą prasidėjo jos masinė kolonizacija, kuri dar paspartėjo 1869 nutiesus Union Pacific geležinkelį. Sparčiai plėtojosi Nebraskos žemės ūkis.
Nuo 1937 renkama vienų rūmų Nebraskos valstijos įstatymų leidžiamoji institucija (visose kitose valstijose – 2 rūmų).