nedarbo lygis

nedárbo lỹgis, bedarbių skaičiaus ir darbo jėgos santykis, išreikštas procentais. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: U_r = (U/LF)∙100 %, kur U – bedarbių skaičius, LF – darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis. Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai). Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose 1929 nedarbo lygis sudarė 3 %, 1933 (sunkiausiais Didžiosios depresijos metais) – 25 %, o po Antrojo pasaulinio karo, pasibaigus krizei, – vėl 3–4 %. Minimalus įmanomas nedarbo lygis, kai nėra ciklinio nedarbo, yra natūralusis nedarbo lygis. Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2007 visame pasaulyje nedarbo lygis vidutiniškai sudarė 5,7 % (vyrų – 5,5 %, moterų – 6,0 %, jaunimo iki 25 metų – 11,9 %). Ekonomiškai stipresnėse šalyse nedarbo lygis buvo gerokai mažesnis nei Trečiojo pasaulio valstybėse: Rytų Azijoje (be Japonijos) – 3,9 %, Europos Sąjungoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje – 5,7 %, o Šiaurės Afrikoje – 10,6 %, Artimuosiuose Rytuose – 9,5 %. 2008 didžiausias nedarbo lygis buvo Nauru (90 %), Liberijoje (85 %), Zimbabvėje (80 %), Burkina Fase (77 %), mažiausias – Andoroje, Monake (beveik 0 %), Katare (0,6 %), Azerbaidžane (0,8 %). 2008 pabaigoje prasidėjus globalinei ekonominei krizei nedarbo lygis ėmė sparčiai didėti visame pasaulyje (1 lentelė). Europos Sąjungoje 2009 antrąjį ketvirtį bendrasis nedarbo lygis sudarė 8,9 % (vienodas vyrų ir moterų), jaunimo iki 25 m. – 19,7 %. Didžiausias nedarbo lygis tarp Europos Sąjungos valstybių narių buvo Ispanijoje (18,2 %), Latvijoje (17,1 %), Lietuvoje (13,6 %), mažiausias – Olandijoje (3,3 %), Austrijoje (4,4 %), Kipre (5,4 %).

LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 sudarė 0,3 %, 1993 – 3,1 %, 1995 – 6,2 %. Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 – 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15–74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva. Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991–95 ir 1998–2001, vėliau ėmė mažėti (2 lentelė). Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis – 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis – 16,5 %, jaunimo iki 25 metų – 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų – didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis. 2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. – 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, – 17,6 %, pagrindinį – 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos – 7,7 %, aukštesnįjį – 3,1 %, aukštąjį – 3,0 %. 2008 pabaigoje–2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų – 29,6 %). Darbo biržos oficialiais duomenimis, 2009 07 01 nedarbo lygis sudarė 9,3 %, didžiausias buvo Druskininkų (13,5 %), Akmenės rajono (13,0 %), Šalčininkų rajono (12,6 %), mažiausias – Neringos (2,6 %), Trakų rajono (5,2 %), Elektrėnų (5,4 %) savivaldybėse.

*Eurostat ir Tarptautinės darbo organizacijos duomenys

2