neformalioji grupė

neformalióji grùpė, spontaniškai susibūrusi grupė žmonių, kurie nuolat palaiko ryšius ir siekia savo tikslų. Dažniausiai kuriasi emociniu pagrindu. Formaliosiose organizacijose paprastai būna net kelios neformaliosios grupės, sudarančios tam tikrą tinklą. Jos veikia dažniausiai atskirai nuo įmonės veiklos, yra pagrįstos palankumu kai kuriems nariams, tarpusavio pagalba (bendri pietūs, kova su kitaip nusiteikusiaisiais, panašus veikimo ar bendravimo stilius). Žmonės į neformaliąsias grupes vienijasi ieškodami saugumo (kai reikia pagalbos ar informacijos), norėdami priklausyti tam tikrai grupei (emocinis prieraišumas), siekdami palankumo ir glaudaus bendradarbiavimo (bendri interesai). Neformaliosios grupės gali būti naudingos, nes atlieka socialinę kontrolę. Norėdamas būti priimtas į neformaliąją grupę darbuotojas turi laikytis jos taisyklių arba priimtino elgesio normų, kurios pasireiškia darbų atlikimo sparta, darbo stiliumi ir metodais, apranga ir kita. Neformalioji grupė taiko sankcijas nariams, kurie nepaklūsta taisyklėms (griežčiausia sankcija – pašalinimas iš grupės). Jei formaliosios organizacijos nariams iškyla grėsmė (pavyzdžiui, dėl naujų technologijų mažinamos darbo vietos), neformalioji grupė gali priešintis permainoms. Neformalioji grupė gali didinti narių sutelktumą, norą dirbti kartu. Neformaliosios grupės pradėtos nagrinėti 20 amžiaus 4 dešimtmetyje, kai Hawthorne’o eksperimentai, kurių metu buvo tiriami darbo santykiai telefono įrenginių bendrovėje, leido suformuluoti išvadą, kad neformaliosios grupės teigiamai veikia darbo našumą.