Nehemjas, Senojo Testamento pranašas. Hakalijos sūnus (Neh 1, 1), veikiausiai kilęs iš Judo genties. Jam priskiriama Nehemijo knyga. Su Ezra laikomas tautinio judaizmo atkūrėju. Prieš pradėdamas veiklą Persijoje gyveno Jeruzalėje, iš čia buvo kilę ir jo protėviai (Neh 2, 3). Judėjos provincijai patekus į Persijos imperijos sudėtį Nehemijas buvo paskirtas karaliaus taurininku. Manoma, Nehemijas veikiausiai buvo eunuchas (Septuagintoje vadinamas eunochos), nes veikė ir karalienės aplinkoje. Iš brolio Hananio sužinojęs, kad Jeruzalė nuniokota (Neh 1, 2; 2, 3), Nehemijas daugelį dienų pasninkavo ir meldėsi. Persijos karaliaus Artakserkso I paklaustas, ko liūdi, papasakojo, kad dėl Jėruzalės sugriovimo; karalius leido jam vykti į Jeruzalę ir paskyrė Judėjos provincijos valdytoju (apie 445–444 prieš Kristų). Nehemijas ėmėsi atstatyti Jeruzalės sienas (Neh 3). Judėjos provincijoje buvo didžiulė svetimšalių įtaka. Anksčiau iš tremties grįžę žydai savo žemę aptiko apgyventą kaimyninių genčių ir kentė nuolatinį pažeminimą. Nehemijo darbams trukdė Horonitas Sanabalatas, amonitas Tobijas, arabas Gešemas (Neh 4, 1–7) ir savo kilmę pamiršę žydai (Neh 6, 14). Jeruzalės siena buvo atstatyta per 52 dienas (Neh 6, 15), nors Juozapas Flavijus veikale Judėjos senybės (De Antiquita Judaica) teigia, kad darbai truko 2 metus ir 4 mėnesius. Pasibaigus misijos laikui Nehemijas grįžo į Artakserkso rūmus. Po kiek laiko Nehemijas vėl buvo išsiųstas į Jeruzalę. Pastebėjęs, kad jo reformų nepaisoma, panaikino amonito Tobijo kambarį, kurį šis, padedamas aukščiausiojo šventiko Eljašibo, buvo įsirengęs Dievo Namų kiemuose (Neh 13, 4–9), žydus privertė laikytis šabo (Neh 13, 15–22) ir uždraudė mišrias santuokas (Neh 13, 23–28).
Nehemijo knygoje (Neh 7) pateikiamas sąrašas šeimų, grįžusių iš tremties su Zerubabeliu. Šis sąrašas yra ir Ezros pirmoje knygoje. Čia aprašoma ir didžiulė Nehemijo organizuota sueiga septinto mėnesio 1 dieną (Neh 8, 9–12), kurioje Ezra skaitė Mozės Įstatymus (Neh 8, 13–18). To paties mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai pasninkaudami ir vilkėdami ašutinėmis susirinko pagarbinti Dievo, išpažinti nuodėmių ir raštu prisiekti laikytis priesakų: vengti mišrių vedybų, laikytis šabo, mokėti dešimtinę. Daugiau apie jo gyvenimą mažai kas žinoma. Manoma, Nehemijas buvo Jeruzalės valdytojas iki mirties (apie 413 prieš Kristų).
Rabinistinėje tradicijoje vienoje agadoje Nehemijas tapatinamas su Zerubabeliu. Nehemijui priekaištaujama, kad jis buvęs pernelyg pasipūtęs (Neh 5, 19) ir nepagarbiai elgėsi su savo tautos atstovais (Neh 5, 15), tarp kurių buvęs ir pranašas Danielius. Manoma, dėl šių Nehemijo nusižengimų hebrajų Biblijoje Nehemijo knyga yra tik Ezros knygos dalis.
2182