nektarngieji augala, medingieji augalai, augalai, kurių žiedų nektarinės gamina ir išskiria daug nektaro. Pasaulyje nektaringųjų augalų priskaičiuojama apie 1500, iš jų daugiau kaip 100 auginami bičių ganyklose.
rubininis kolibris (Archilochus colubris) maitinasi saulėgrąžų nektaru
Daugiausia nektaringųjų augalų priklauso agurklinių, astrinių, bastutinių, cezalpinijinių, erikinių, erškėtinių, mirtinių, mimozinių, notrelinių, pupinių ir kitoms šeimoms. Nektaringųjų augalų žiedai prisitaikę, kad juos apdulkintų vabzdžiai, rečiau kiti gyvūnai (paukščiai, šikšnosparniai). Salierinių šeimos augalų žieduose nektaras būna nesunkiai pasiekiamas, todėl jį renka įvairių rūšių vabzdžiai (bitės, žiedmusės, drugiai, vabalai). Kitų nektaringųjų augalų žieduose nektaras būna giliai žiedo vamzdelyje (agurklinių, notrelinių, pupinių) ar pentinais virtusiose talpyklose (kai kurių rūšių gegužraibinių), todėl jį pasiekti gali tik tam pritaikytą burnos aparatą turintys vabzdžiai. Kai kurių rūšių nektaringųjų augalų nektare būna alkaloidų, glikozidų ar kitų junginių, kurie nekenkia bitėms, tačiau iš tokio nektaro pagamintas medus žmonėms yra nuodingas.
Daugiausia šių junginių randama kelių rūšių rododendro, balžuvos, grėsvio (Kalmia), medonės (Melicope), durnaropės ir kitų genčių augalų išskiriamame nektare. Lietuvoje apie 200 nektaringųjų augalų rūšių. Iš savaiminių augalų daugiausia nektaro išskiria mažalapės liepos, baltažiedžiai ir geltonžiedžiai barkūnai, paprastieji čiobreliai, paprastosios avietės, šiliniai viržiai, siauralapiai gauromečiai, paprastosios kiaulpienės. Iš kultūrinių augalų prie nektaringųjų augalų priskiriami sėjamieji grikiai, raudonieji dobilai, mėlynžiedės liucernos. Kai kurių rūšių introdukuoti nektaringieji augalai (bitinės facelijos, siriniai klemaliai) auginami prie bitynų.
bitė renka nektarą
skraidančioji lapė Pteropus poliocephalus mintanti gėlių nektaru
849