Neriẽs žẽmupio plýnaukštė, limnoglacialinė lyguma Lietuvos vidurinėje dalyje. Apima Neries ir Šventosios žemupius bei Nemuno vidurupį. Rytuose ir pietuose Neries žemupio plynaukštę riboja Baltijos aukštumos, pietvakariuose – Šilavoto ir Veiverių, vakaruose ir šiaurėje – Lapių ir Veprių kalvagūbriai. Paviršius formavosi tirpstant Nemuno ledynmečio Baltijos stadijos Pietų Lietuvos fazės ledyno Neries žemupio plaštakai. Plynaukštėje skiriami trys lygmenys: Vievio–Kernavės (absoliutusis aukštis 125–130 m), Elektrėnų–Širvintų (100–110 m) ir Pravieniškių–Veprių (80–90 metrų). Prieledyniniuose baseinuose susiklostė stora (iki 20 m) limnoglacialinių nuogulų (molių, aleuritų ir smėlių) storymė. Plynaukštės rytiniame pakraštyje yra keletas kalvų grandinių: Semeliškių, Žaslių, Gelvonų. Neries žemupio plynaukštės upių tinklo tankis – 0,7–1,0 km/km2.
Neries žemupio plynaukštė ties Kernave
Plynaukštėje vyrauja limnoglacialinai moliai bei deltų smėliai ir žvirgždai. Dirvožemiai paprastieji išplautžemiai, balkšvažemiai, smėlžemiai ir šlynžemiai. Plynaukštė miškinga (30–40 %); didžiausi – Būdų, Pravieniškių, Gaižiūnų miškai. Auga pušys, eglės, beržai, ąžuolai. Kraštovaizdis lyguminis, kalvotas slėniuotas ir kalvotas daubotas. Molingų lygumų kraštovaizdis sukultūrintas, intensyviai naudojamas žemdirbystei, smėlingos lygumos apaugusios miškais, jį paįvairina miškingi upių slėniai.
Neries žemupio plynaukštė
2341