Neringõs savivaldýbė yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių; apima Neringos miesto teritoriją. Savivaldybės pietuose ribojasi su Kaliningrado sritimi (Rusijos Federacija). Savivaldybę sudaro keturios Kuršių nerijos gyvenvietės – Juodkrantė, Nida, Pervalka, Preila.
1
Kuršių nerija – siauras smėlio pusiasalis, skiriantis Kuršių marias nuo Baltijos jūros. Aukščiausia savivaldybės vieta – 67,4 m Senosios Smuklės (Vecekrugo) kopa. Sausio vidutinė temperatūra –2,5 °C, liepos – 16,5 °C. Per metus iškrinta 700 mm kritulių.
Neringos savivaldybės pakrantėse yra daug įlankų. Miškai užima 84,1 % savivaldybės teritorijos; didžiausias – Lapių miškas. Vyrauja pušynai. Dirvožemiai – smėlžemiai. Svarbiausios naudingosiuos iškasenos – gintaras. Neringos savivaldybė įeina į Kuršių nerijos nacionalinį parką (įkurtas 1991; Kuršių nerija – pasaulio paveldo vertybė, 2000). Lapnugario, Juodkrantės, Karvaičių, Parnidžio kraštovaizdžio draustiniai. Grobšto, Naglių rezervatai. Gamtos paminklai: geologinis – Marių mergelio atodanga (Nidoje), 10 geomorfologinių – Agilos, Vingio kopos, Lydumo, Naglių ragai, Raganų kalnas (Juodkrantėje), Angių, Urbo kalnai (Nidoje), Karvaičių, Skirpsto kopos, Senosios Smuklės kopa (Preiloje).
Senosios Smuklės (Vecekrugo) kalnas
Neringos savivaldybėje vyrauja paslaugų įmonės. Turizmas; smėlio paplūdimiai, poilsio namai, viešbučiai (savivaldybę aplanko 400 tūkst. turistų per metus). Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Žvejybos ir žuvų apdorojimo įmonės. Dailieji amatai (gintaro, kriauklių dirbiniai). Nidos uostas (žvejų laivai, jachtos).
Per Neringos savivaldybę eina Klaipėdos–Karaliaučiaus (Rusijos Federacija) plentas. 2019 buvo gimnazija (Neringoje), lopšelis-darželis (Nidoje), meno, sporto mokyklos (Neringoje). Pirminės sveikatos priežiūros centras (Neringoje), medicinos punktas (Juodkrantėje), socialinių paslaugų (Neringoje), kultūros ir turizmo informacijos, meno (Nidoje), M. L. Rėzos kultūros (Juodkrantėje) centrai, kultūros namai (Nidoje), meno (Nidoje), Vėtrungių (Juodkrantėje) galerijos. 4 maldos namai (Nidos ir Juodkrantės katalikų, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios). V. Miliūno biblioteka (Nidoje). Nidoje yra Neringos istorijos muziejus ir T. Manno memorialinis muziejus, V. ir K. Mizgirių gintaro galerija‑muziejus, H. Blodės muziejus, žvejo etnografinė sodyba, Juodkrantėje – miniatiūrų muziejus.
Juodkrantė
Architektūra
Neringos gyvenvietės, kaip vasarvietės, plėtojamos nuo 19 a. pirmos pusės. 20 a. pabaigoje plėtojamos pagal 1968, 1980 ir 1994 bendruosius (buvusius generalinius) planus (vadovas architektas V. Stauskas). Visų 4 gyvenviečių senosios dalys paskelbtos urbanistikos paminklais. Juodkrantė. ARCHITEKTŪRA. Nida. ARCHITEKTŪRA. Pervalka. ARCHITEKTŪRA. Preila. ARCHITEKTŪRA.
1173
Istorija
1961 11 15 LSSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas paskelbė įsaką Dėl Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės vasarviečių likvidavimo ir Neringos respublikinio pavaldumo miesto sudarymo. Beveik 50 km nusidriekusią Neringą sudarė tam tikru atstumu viena nuo kitos esančių gyvenviečių junginys. Nida tapo Neringos miesto administraciniu centru. Pirmaisiais savivaldybės gyvavimo metais atidarytas autobusų susisiekimo maršrutas Nida–Smiltynė, nuo 1964 greitasis laivas Raketa užsukdavo į Nidą ir Juodkrantę. Valdžia, siekdama formuoti miestą kurortą, keitė gyventojų ūkinio gyvenimo įpročius – reglamentavo gyvulių ganymą, naminių paukščių laikymą, ūkinių pastatų skaičių. 1964 miesto centrinėje gyvenvietėje Nidoje pradėta daugiabučių namų statyba, kiek vėliau pastatytos krantinės, prekybos centras, mokyklos priestatas, rekonstruotas uostas. 1966 Neringai suteiktas landšaftinio draustinio statusas, apribotas automobilių eismas. 1968 sukurtas Neringos herbas (1970 panaikintas, pataisytas ir iš naujo patvirtintas 1997). 1970 įkurta Nidos vidurinė mokykla.
Nuo 1969 Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje veikė Neringos istorijos muziejus, nuo 1974 jo atskiras filialas – etnografinė žvejo sodyba.
1988 bažnyčia grąžinta tikintiesiems (muziejaus fondai perkelti į saugyklas, nuo 1995 jis veikia nuomojamose patalpose, įrengta Kuršių Nerijos gyventojų verslų ekspozicija). 1976–89 renovuotoje Juodkrantės bažnyčioje veikė Miniatiūrų muziejus, vykdavo kamerinės muzikos koncertai. 20 a. 8 dešimtmetyje imta rūpintis etnokultūrinio paveldo išsaugojimu (seni žvejų namai įgijo architektūros paminklų statusą, būdingi senosios architektūros elementai buvo integruojami į naujus statinius ir kita). Senosioms Nidos kapinėms, atstačius krikštus (projekto autorius E. Jonušas), suteiktas etnografinių kapinių statusas. 1994 įkurta Neringos miesto savivaldybė, 1999 pervadinta Neringos savivaldybe. 1995 rekonstruotame rašytojo T. Manno namelyje Nidoje įsikūrė rašytojo memorialinis muziejus ir viešoji įstaiga – Thomo Manno kultūros centras (jame rengiami menų festivaliai). 2003 Nidoje pastatyta Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos katalikų bažnyčia. Nuo 2003 Juodkrantėje veikė parodų rūmai, nuo 2007 pertvarkyti į L. Rėzos kultūros centrą.
kopos prie Nidos
žvejų tinklai prie Kuršių marių
Neringos savivaldybės žemėlapis
P: Neringa / sud. D. Mukienė, V. Jotušienė Vilnius 1998.
2140