neviniai procèsai, nervų sistemoje vykstantys reiškiniai. Rusų mokslininkų I. Sečenovo ir I. Pavlovo fiziologijos mokykloje buvo išskirti pagrindiniai nerviniai procesai – slopinimas ir jaudinimas. Nesąlyginio reflekso ir sąlyginio reflekso tyrimo metodais buvo nustatytos nervinių procesų savybės (stiprumas, plitimo nerviniuose centruose ir pusrutulių žievėje greitis, iradiacija, koncentracija, savitarpio sąveikos – indukcija, paslankumas – labilumas, pusiausvirumas, pavienių nervinių centrų nervinių procesų dominavimas). Pagal nervinių procesų pagrindinių savybių (stiprumo, paslankumo ir pusiausvirumo) derinius buvo klasifikuojami aukštosios nervinės veiklos, arba nervų sistemos tipai. Po II pasaulinio karo, ištobulėjus nervinių procesų tyrimo metodams, nerviniais procesais buvo vadinami tik nervų sistemoje vykstantys bendriausi reiškiniai. Taikant vadinamuosius nervų sistemos vaizdavimo metodus – naujausias gyvų audinių tyrimo technologijas (pvz., kompiuterinės, pozitroninės emisijos ir funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos), kurios padeda stebėti nervinius procesus, vykstančius smegenyse, mintyse ar ką nors veikiant (suvokiant, skaitant, kalbant). Tiriamų nervinių procesų asortimentas labai platus: nervinių ląstelių ir jų dalių jaudrumas, nervinių ląstelių membraniniai (ramybės), vietiniai ir sklindantys (veikimo) potencialai (nervinis impulsas), chem. jaudinimo perdavimas iš nervinių galūnių kitoms nervinėms ląstelėms (sinapsė), mediatorių įvairovė ir jų veikimas, neurohumoralinė reguliacija, nervinio kodavimo (fizinės energijos, pvz., garso virtimo nerviniu procesu) mechanizmai, smegenų suminis elektrinis aktyvumas (elektroencefalogramos, lėti smegenų potencialo svyravimai). Atliekamas informacijos apdorojimas smegenų centruose ir pusrutulių žievėje, informacijos laikymas trumpalaikėje ir ilgalaikėje atmintyje, nervinių ląstelių migracija ir jų ataugų augimas bręstančiose smegenyse, nervinių ir glijos ląstelių irimas (pvz., sergant degeneracinėmis nervų ligomis), biologiškai aktyvių medžiagų – neuropeptidų – kiekis ir pasiskirstymas skirtingose smegenų struktūrose, jų sąsajos su psichikos ligomis.

1868

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką