neviniai rezginia, nugarinių nervų priekinių šakų dariniai liemens viršuje (kaklo ir pečių srityje) ir apačioje (juosmens ir kryžkaulio srityje). Kaklinis rezginys yra giliai kakle, jį sudaro pirmųjų 4 arba 5 kaklinių nugaros smegenų segmentų skaidulos, kurios formuoja nervus, inervuojančius giliuosius kaklo ir kai kuriuos nugaros raumenis, diafragmą, galvos pakaušinę dalį, kaklo, pečių ir krūtinės viršutinės dalies, ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos odą (juntamosios skaidulos), giliuosius kaklo raumenis (motorinės skaidulos). Didžiausias kaklinio rezginio nervas yra diafragminis (inervuoja diafragmą, krūtinplėvę ir širdiplėvę), jį dirginant kartais sudirginama pilvaplėvė ir kai kurie pilvo organai. Petinį rezginį sudaro apatinių (V, kartais ir IV) kaklinių, t. p. I (kartais ir II) krūtininių nugaros smegenų segmentų skaidulos, jis inervuoja pečių lanko ir rankos raumenis bei odą. Didžiausi petinio rezginio nervai: stipininis (inervuoja žasto ir dilbio užpakalinius raumenis bei odą virš jų ir delno nugarinės pusės odą nuo nykščio iki vidurinio piršto, jį pažeidus sutrinka žasto, dilbio ir plaštakos tiesimas), vidurinis nervas (inervuoja daugumą dilbio priekinės grupės ir nykščio pakylos raumenų, du sliekinius vidurinės delno grupės raumenis, delno odą nuo nykščio pusės iki ketvirtojo piršto vidurio, pažeidus jį labiausiai sutrinka nykščio judesiai, žmogus negali pirmaisiais trimis pirštais suimti smulkių daiktų), alkūninis nervas (inervuoja dilbio priekinės grupės vidinius raumenis, mažylio pakylos ir daugumą vidurinės delno grupės raumenų, nykščio pritraukiamąjį ir dalį trumpojo nykščio lenkiamojo raumens, delno vidinės pusės odą iki ketvirtojo piršto vidurio bei nugarinės plaštakos pusės odą nuo mažylio iki vidurinio piršto, jį pažeidus labiausiai sutrinka mažylio ir ketvirtojo piršto judesiai, visų pirštų skėtimas ir glaudimas). Juosmeninio kryžmens rezginio šakos susidaro iš XII krūtinės ir 4 kryžmeninių nugaros smegenų segmentų skaidulų, šio rezginio nervai inervuoja pilvo šoninius ir priekinius raumenis, dubens ir kojos raumenis, atitinkamų sričių odą. Juosmeninis kryžmens rezginys skirstomas į juosmeninį, kryžmeninį ir uodeginį rezginius. Didžiausias juosmeninio rezginio nervas yra šlauninis, kuris inervuoja šlaunies priekinius raumenis (pažeidus nervą sutrinka šlaunies lenkimas), labai svarbus ir užtvarinis nervas, kuris inervuoja šlaunies vidinius raumenis (pažeidus nervą sutrinka šlaunies pritraukimas, skauda šlaunies vidinę pusę). Kryžmeninio rezginio trumposios šakos inervuoja sėdmenų, kitus dubens aplinkos raumenis ir odą (pažeidus gali sutrikti eisena, dubens stabilumas, sunku stovėti, lipti laiptais, atsikelti nuo kėdės), ilgosios šakos – užpakalinės šlaunies grupės raumenis, blauzdos ir pėdos raumenis bei odą. Didžiausias iš šio rezginio (ir viso kūno) yra sėdimasis nervas – jo skaidulos tęsiasi nuo juosmens slankstelių iki pat pado. Pažeidus šį nervą sutrinka šlaunies tiesimas, suglemba ir tampa nevaldoma blauzda ir pėda (kliūva einant). Uodeginio rezginio šakos inervuoja tarpvietės raumenis ir odą. Šiame rezginyje gausu jutiminių skaidulų, todėl užsigavus uodegikaulį labai skauda, skausmas plinta į tarpvietę ir šlaunų vidinį paviršių.
675