Neseber (Nesèberas), iki 1934 Mesembria, miestas Bulgarijos rytuose, į šiaurės rytus nuo Burgaso, prie Juodosios jūros.
13 600 gyventojų (2019). Neseberas įsikūręs 850 m ilgio pusiasalyje, kurį su žemynu jungia siauras sausumos ruožas. Nedidelis keleivių ir žvejybos uostas. Turizmas. Pajūrio klimato kurortas. Gydoma kvėpavimo takų netuberkuliozinės ligos, nervų, širdies ir kraujagyslių, inkstų ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Archeologijos, etnografijos muziejai. Nesebero apylinkėse auginama daržovės, vynmedžiai.
2271
Architektūra
miesto sienos fragmentai Nesebere (4–3 a. pr. Kr.)
Senamiestis – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1983). Jame išliko trakų gynybinių įtvirtinimų (8–6 a. pr. Kr.), ankstyvojo Bizantijos valdymo laikotarpio tvirtovės (6–5 a. pr. Kr.), pirties (7 a.), antikinio miesto sienų (4–3 a. pr. Kr.) griuvėsių, kryžiškojo kupolinio, bazilikinio plano cerkvių (Šv. Sofijos, 5 a., Šv. Stepono, 10–11 a., rekonstruota 16–18 a., Šv. Mykolo ir šv. Gabrieliaus, 13 a., Šv. Jono Aliturgito, 13–14 a., nukentėjo per 1913 žemės drebėjimą, Kristaus Visavaldžio, 14 a.), dviaukščių gyvenamųjų namų iš balto netašyto akmens (16–19 a.), medinis malūnas (18 amžius). 20 a. 6 dešimtmetyje naujamiestyje pastatyti kurortinių pastatų kompleksai (architektas N. Nikolovas su kitais), vėliau – puošnūs viešbučiai, vilos, pensionai, šiuolaikinių konstrukcijų pastatai.
2271
Istorija
Miestą antrame tūkstantmetyje prieš Kristų įkūrė trakų gentys. 6 a. pr. Kr. tapo graikų kolonija, įtvirtintas miestas buvo svarbus prekybos centras (vadintas Mesembrija, Melsembrija, Mesambrija). Turėjo monetų kalybos teisę (bronzos ir sidabro nuo 5 a. pr. Kr., aukso – nuo 3 a. prieš Kristų). 72 pr. Kr. užėmė Romos kariuomenė, nuo 1 a. po Kr. priklausė Romos imperijai. Nuo 5 a. – viena svarbiausių Bizantijos tvirtovių, Bizantijos ir Bulgarijos prekybos centras.
812 užėmė bulgarai. 11 a. žinomas slavišku Nesebero (Mesebero) vardu. 1201–63 – Bulgarijos miestas, ypač suklestėjo caro Ivano Aleksandro valdymo laikais (1331–71): buvo pastatyta bažnyčių, suteikta papildomų privilegijų. Pasak kai kurių šaltinių, Bulgarijos Ravenna vadinamame mieste tuo metu buvo 40 bažnyčių. 1366 Neseberą užėmė kryžininkų kariuomenė ir perdavė Bizantijos imperijai.
Pirmą kartą 1396, galutinai – 1453 Neseberą užėmė turkai. Prasidėjo miesto nuosmukis, sunyko gynybiniai įtvirtinimai. Nuo 1878 Neseberas priklausė Rytų Rumelijos provincijai, nuo 1886 – Bulgarijai. 1925 čia gyvenę graikų žvejai buvo išvaryti, pradėta atstatyti senamiestį. 1956 paskelbtas miestu‑muziejumi.
2271
-Nesebaras; -Nesebŭr; -Mesembria; -Melsembria; -Mesambria; -Meseberas