Nesvỹžiaus architektūrà
Nesvyžius suplanuotas (architektas G. M. Bernardoni) remiantis Romos pavyzdžiu, kai gatvių labirintas atveda prie vienos iš daugelio bažnyčių. Beveik kvadratinio plano Nesvyžių juosė pylimas, griovys, iš dalies – sienos su 5 renesansiniais bokštiniais vartais (Pilies, Slucko, Klecko, Vilniaus ir bernardinų vienuolyno). Miestas sudalytas į kvartalus, centre – turgaus aikštė su rotuše, blokuota su arkinėmis turgaus eilėmis.
Renesansinė 2 aukštų rotušė (1596, 1752 rekonstruota, pažemintas bokštas) su 5 aukštų bokštu. Miesto kampuose pritaikytos gynybai bažnyčios su vienuolynais (benediktinių, 1596, bernardinų, pradėta 1596).
Radvilų rūmai Nesvyžiuje (16–18 a.)
Itin reikšminga – manoma, pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės barokinė bažnyčia – Dievo Kūno bažnyčia (1586, architektas G. M. Bernardoni, kupolas 1601, architektas G. Brizio; interjeras dekoruotas freskomis, 1753, dailininkas D. K. Hesski), pastatyta M. K. Radvilos Našlaitėlio lėšomis. Jos plane ir fasade atkartojamos Jėzaus bažnyčios Romoje architektūrinės formos. Bažnyčia buvo jėzuitų ir Radvilų šeimos nekropolis, prie jos veikė jėzuitų vienuolynas ir kolegija (1599, nugriauta 19 a. antroje pusėje). Šalia Nesvyžiaus – M. K. Radvilos Našlaitėlio rezidencinė ir gynybinė pilis (1581–99, architektas G. M. Bernardoni, 1726 perstatyta, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2005) su parku. Miestą ir pilį iš dalies supo gynybiniais tikslais užtvenkta Ušos upė.
1965 pagal generalinį planą (architektė J. Linevič ir kiti) mieste pastatyta naujų visuomeninių, administracinių, prekybinių pastatų ir gyvenamųjų rajonų.
1276
-Nesvyžius