Neubrandenburg (Noibrándenburgas), miestas Vokietijos šiaurės rytuose, Meklenburgo‑Pomeranijos žemėje, į pietryčius nuo Rostocko.
63 000 gyventojų (2021).
Neubrandenburgas įsikūręs Meklenburgo aukštumoje (ežeryne), Tollensės ežero šiauriniame krante, prie Tollensės upės ištakos.
Geležinkeliai ir plentai į Berlyną, Rostocką, Stralsundą. Oro uostas. Transporto priemonių, maisto pramonės mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, maisto (mėsos, gėrimų), statybinių medžiagų, gumos (padangų), odos, farmacijos, moderniųjų technologijų pramonė.
Specialioji aukštoji mokykla (taikomųjų mokslų unversitetas). Greifswaldo universiteto žemės ūkio mokslinio tyrimo institutas. Biblioteka. Krašto muziejus (įkurtas 1872); vaizduojamojo meno centras, meno galerija. Teatras. Filharmonija.
Architektūra
Senamiestis sugriautas 1945. Išliko miesto siena (7 m aukščio) su 4 gotikiniais vartais: Friedlando (Friedländer Tor), Stargardo (Stargarder Tor, abu 14 a.), Treptowo (Treptower Tor, apie 1400), Naujaisiais (Neues Tor, 15 a.) ir fachverkinėmis sargybinėmis, vadinamosiomis Wiekhaus (17 a.). Bažnyčios: Šv. Marijos (apie 1300, restauruota 1977, dabar koncertų salė), vėlyvosios gotikos Šv. Jono (14 a.), Šv. Jurgio (15 a.).
Istorija
Apie 1240 dabartinio Neubrandenburgo vietoje įsikūrė vienuolynas. Greta jo 1248 Brandenburgo markgrafas pastatydino miestą, kuris tapo Meklenburgo žemės dalimi. Neubrandenburgas klestėjo iki Trisdešimties metų karo (1618–48), per kurį jis buvo užimtas Švedijos kariuomenės, daugelis gyventojų išžudyta.
Per II pasaulinį karą šalia Neubrandenburgo buvo įkurta didelė karo belaisvių stovykla. 1945 04 SSRS kariuomenei užimant miestą sudegė apie 80 % namų.
Po karo Neubrandenburgas buvo SSRS okupacinėje zonoje, nuo 1949 Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Daug istorinės vertės pastatų atstatyta.
2271