Neumanno-Sasso byla (Nòimano-Zãso bylà), nãcių tesmas, nóimanininkų-zãsininkų tesmas, 1934–35 Klaipėdos krašto nacių partijų veikėjų teismas Lietuvos Respublikos kariuomenės teisme Kaune. Už antivalstybinę veiklą ir rengiamą sukilimą, siekiant ginklu atplėšti Klaipėdos kr. nuo Lietuvos valstybės ir jį prijungti prie nacių Vokietijos, buvo teisiami T. Sasso 1933 06 ir E. Neumanno 1933 07 įkurtų partijų Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos ir Socialistinės tautos sąjungos vadovai bei žymesni veikėjai, smogikų vadai.
Nacių veikla Klaipėdos krašte itin sustiprėjo 1933 01 30 Vokietijos vadovu tapus A. Hitleriui ir šalyje įsigalėjus Nacionalsocialistų partijai (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP). Iš pradžių Klaipėdos kr. naciams vadovavo T. Sassas, šiek tiek vėliau, A. Hitleriui pritarus ir NSDAP vado (A. Hitlerio) pavaduotojo R. Hesso nurodymu, – E. Neumannas. Vokietijos sukarintos organizacijos (SA) ir SS dalinių pavyzdžiu Klaipėdos kr. nacių sutelkti smogikų būriai buvo ginkluojami ir mokomi, terorizavo lietuvius. Vokietijos nacių vadai ir jos vicekonsulas Klaipėdoje H. Strackas visokeriopai rėmė noimanininkus. Nuo 1934 pradžios abi Klaipėdos kr. nacistinės partijos rengėsi ginkluotam sukilimui, varė antilietuvišką propagandą, persekiojo į nacių partijas nestojančius arba jiems nepritariančius lietuvius. Siautėjo nacių sudarytos teroristų grupės, kurios išvaikydavo lietuvių susirinkimus, puolė žydus; buvo nužudytas Klaipėdos teismo tarnautojas J. Jesutis, sužeistas valstietis V. Lopas. Rytų Prūsijoje, prie Klaipėdos sienos ties Nemunu, buvo sutelkta Vokietijos SA dalinių. 1934 01 26 Vokietija su Lenkija pasirašė Lietuvai kenksmingą nepuolimo sutartį.
Naujasis Klaipėdos krašto gubernatorius J. Navakas (nuo 1933 11 18) ėmėsi tramdyti nacių antivalstybinę veiklą: buvo uždrausta į kraštą įvežti jų spaudą, pradėta sekti slaptus susirinkimus, varžyti smogikų karinius mokymus, imta konfiskuoti jų ginklus, padarytos kratos. Pas abiejų partijų 805 narius rasta 1104 šaunamieji ginklai, daug nelegalios NSDAP propagandinės literatūros, įvairių antilietuviškų dokumentų. Lietuvos valstybės saugumo policija, remdamasi 1934 02 08 Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, 02 09 suėmė E. Neumanną ir smogikų vadą E. Lapiną, 02 15 – T. Sassą, jo pavaduotoją H. Roppą ir kitus nacių veikėjus; jie buvo uždaryti į Bajorų kalėjimą (prie Kretingalės). Į baudžiamąją atsakomybę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos patraukė 126 asmenis (34 iš Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos ir 92 iš Socialistinės tautos sąjungos). 07 13 buvo uždraustos abi nacistinės partijos. Kaltinamieji tardyti nuo 1934 02 24 iki 08 07 (medžiagą sudarė 32 tomai). Kaltinimai buvo pareikšti 123 naciams dėl ginkluoto sukilimo organizavimo Lietuvos Respublikos teritorijos vakarinei daliai atplėšti, tyčinių nužudymų, teroro aktų. Teismo procesas vyko 1934 12 14–1935 03 (pirmininkavo Lietuvos kariuomenės teismo pirmininkas pulkininkas S. Leonas). Teismo salėje buvo sukrauta 300 įvairaus dydžio dėžių su kaltinamąja medžiaga: ginklais, smogikų uniformomis, nacių vėliavomis, ženklais, instrukcijomis, direktyvomis ir kita susirašinėjimo medžiaga, literatūra, ekspertizės aktais, akistatos protokolais. Teismo procesą stebėjo Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Prancūzijos, SSRS, Švedijos, Vokietijos ir kitų valstybių žurnalistai.
Dauguma kaltinamųjų kaltę neigė tvirtindami, kad ginkluoto sukilimo nerengė, bet nacizmu žavisi, Klaipėdos kraštą laiko Vokietijos dalimi, prisipažino, kad E. Neumanno ir T. Sasso vadovaujamos partijos buvo Vokietijos NSDAP skyriai Klaipėdos krašte (nurodymus duodavo R. Hessas, Rytų Prūsijos oberprezidentas E. Kochas, kiti Vokietijos nacių veikėjai, Vokietijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai). Įrodyta, kad nacių veiklai ir rengimuisi ginklu atplėšti kraštą nuo Lietuvos valstybės vadovavo nacistinė Vokietija. Nors Vokietija įžūliai kišosi į Neumanno‑Sasso bylą ir spaudė Lietuvos vyriausybę, o Ambasadorių konferencijos dalyvės signatarės nuolaidžiavo Vokietijai, buvo nuteisti 87 asmenys, 36 išteisinti. J. Jesučio žudikams V. Prysui, E. Boliui, E. Liepai ir H. Vanagaičiui paskirta mirties bausmė – sušaudyti; E. ir J. Valaičiai, sužeidę valstietį V. Lopą, nuteisti kalėti iki gyvos galvos. E. Neumannas ir jo pavaduotojas V. Bertuleitas nuteisti kalėti po 12 m. konfiskuojant jų turtą, devyni Socialistinės tautos sąjungos grupių ir smogikų vadai – po 10 m., T. Sassas, jo pavaduotojas H. Roppas, dešimt Krikščionių socialistų darbininkų sąjungos grupių vadų – po 8 m. konfiskuojant jų turtą. Kaliniai (kalėjo 76) iki 1935 04 17 padavė kasacinius skundus, 1936 pradžioje – malonės prašymus Lietuvos Respublikos prezidentui A. Smetonai.
Nacių Vokietijai nutraukus prekybos sutartį su Lietuva, pasienyje su Rytų Prūsija sutelkus kariuomenę ir grasinant karu, siuntinėjant skundus Tautų Sąjungai, Lietuva ėmėsi švelnesnės politikos. 1935 04 04 Klaipėdos krašto gubernatorius J. Navakas buvo pakeistas nuosaikesniu V. Kurkausku, 1935 05 Lietuvos prezidentas nuteistiems mirti nacių veikėjams bausmę pakeitė kalėti iki gyvos galvos, kelis nuteistuosius nuo bausmės atleido. 1937 pavasarį prezidentas A. Smetona amnestavo T. Sassą ir dar 35 asmenis, 1938 02 – E. Neumanną, V. Bertuleitą, šiek tiek vėliau – ir kitus. 1938 08 31 Klaipėdos kr. provokiškos Direktorijos reikalavimu nuteistiesiems ir amnestuotiesiems naciams buvo grąžintos visos pilietinės teisės. Daugelis jų tęsė veiklą krašto nacių organizacijoje Kulturferbande (1938 10–1939 04).
Byla parodė Lietuvos slaptųjų tarnybų, prokuratūros ir teismų profesionalumą: sėkmingai buvo baigta didžiausia Europoje nacių byla. Lietuvos Respublikos vyriausybė net sunkiausiomis aplinkybėmis atkakliai gynė valstybės integralumą. Ši byla vertinama kaip Niurnbergo proceso (1945–46) pradžia.
Š: Dr. Neumann’o, v. Sass’o bei kitų kaltinamasis aktas Kaunas 1934; Lietuvos žinios 1934 nr. 147, 284, 286, 288, 290, 295; 1935 nr. 4, 19, 43; Vyriausiojo tribunolo Dr. Neumann’o, v. Sass’o bei kitų bylos sprendimas Kaunas 1935. L: P. Žostautaitė Klaipėdos kraštas 1923–1939 Vilnius 1992.
587
415