Nevers (Nevèras), miestas Prancūzijos vidurinėje dalyje, Burgundijos istorinėje srityje, Luaros dešiniajame krante, prie jos ir Nièvre’o santakos; Nièvre’o departamento centras. Priklauso Burgundijos‑Franche‑Comté administraciniam regionui.
32 800 gyventojų (2021; aglomeracijoje 58 700 gyventojų). Per miestą eina Paryžiaus–Clermont’o‑Ferrand’o geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Stiklo, fajanso, chemijos (gumos, mineralinių trąšų, dažų), odos ir avalynės, siuvimo, maisto pramonė; žemės ūkio mašinų, elektros prietaisų, pagalbinių automobilių detalių, geležinkelio riedmenų gamyba. Archeologijos, miesto (šiuolaikinis, dekoratyvusis, religinis menas, dailė, etnologija, fajanso, stiklo dirbiniai ir kita) muziejai. Prie Neversʼo kasama klintis, kaolinas, molis. Netoli miesto yra žiedinė lenktynių trasa (1960, architektas J. Bernigaud).
Architektūra
Gynybinių įtvirtinimų bokštas Porte du Croux Neversʼe (14 a.)
Siaurose vingiuotose gatvėse, einančiose nuo Luaros krantinės, daug 14–17 a. gyvenamųjų namų. Išliko 14 a. gynybinių įtvirtinimų bokštas Porte du Croux. Romaninė Šv. Stepono bažnyčia (9 a.), Šv. Kyro ir šv. Julitos katedra (11–16 a.; per II pasaulinį karą apgriauta, vėliau restauruota). Šv. Bernadetos koplyčioje saugoma Bernadette’os Soubirous (jai 1858 02 11–07 16 Lurde 18 kartų buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija), 1860–79 gyvenusios Nevers’e, palaikai. Nuo 16 a. mieste įkurtose manufaktūrose (išliko jų kvartalas) gaminamas Nevers’o fajansas. Kunigaikščių rūmai (15–16 a.; dabar Teismų rūmai), Triumfo arka (18 a.).
Istorija
Antikos laikais buvo gališkos edujų genties centras, romėnų vadintas Noviodunu. 52 pr. Kr. čia buvo sutelktos didelės Julijaus Cezario kariuomenės aprūpinimo atsargos (grūdai, karinė amunicija, pinigų saugyklos). Vėliau romėnai miestą vadino Nevirnu (manoma, lotyniško pavadinimo Noviodunum Aeduorum sutrumpinimas). Nuo 5 a. vyskupo rezidencijos vieta. Nuo 992 paveldimos Nivernais grafystės (nuo 1538 kunigaikštystė) centras. 1184 išmirus jos valdovų vyriškajai linijai visa Nivernais vedybomis atiteko Liudviko VI vaikaičiui Pierre’ui de Courtenay (1216−19 Lotynų imperijos imperatorius). Vėliau Neversʼą paeiliui valdė kelios įtakingos giminės, 16 a. jis buvo atitekęs Mantujos Gonzagoms, kurie mieste išplėtojo keraminių dirbinių verslus. 1659 miestą nusipirko kardinolas J. Mazarinas ir perleido giminaičiams − Mancini šeimai, nominaliems Neversʼo savininkams iki 18 a. pabaigos.
2271