Newcastle upon Tyne (Niùkaslas prie Táino), miestas Didžiojoje Britanijoje, Anglijos šiaurės rytuose, prie Tyne’o upės (įteka į Šiaurės jūrą); Taino ir Viro metropolinės grafystės centras.
Newcastle upon Tyne; kairėje – Šv. Mikalojaus katedros bokštas
Plotas 113,4 km2. 300 100 gyventojų (2021); 645 km2 ploto Newcastle upon Tyneʼo-Sunderlando aglomeracijoje 1,33 mln. gyventojų.
Geležinkeliai ir plentai į Londoną, Edinburgą. Tiltai per Tyne’ą jungia Newcastle upon Tyneʼą su Gatesheadu.
Tarptautinis oro uostas. Laivų statyba ir remontas, navigacijos prietaisų gamyba, chemijos (farmacijos), elektronikos ir elektrotechnikos pramonė. Newcastle’o (įkurtas 1851), Nortumbrijos (1992) universitetai. Mokslo ir technologijų muziejus, Hattono galerija, Laingo meno galerija ir muziejus. Karališkasis teatras (įkurtas 18 a.). Simfoninis orkestras. Šv. Mikalojaus katedra.
Istorija
Susikūrė romėnų pastatytos Hadriano sienos vieno iš fortų – Pons Aeli − vietoje. Romėnams pasitraukus greitai vietovę užėmė anglai.
1080 Vilhelmo I Užkariautojo sūnus Normandijos kunigaikštis Robertas II čia pastatė naują pilį (angliškai New Castle – iš čia miesto pavadinimas), greta kurios išsiplėtė miestas, nuo 12 a. tapęs vienuolynų ir prekybos (pirmiausia anglių ir vilnų; iki I pasaulinio karo prekiauta daugiausia su Baltijos pajūrio šalimis) centru. Valdant karaliui Steponui (1135–54) priklausė Škotijai, atkariautas Henriko II (valdė 1154–89). Dėl škotų grėsmės 13 a. apjuostas gynybine siena. Vėliau pradėta statyti laivus.
Per Anglijos revoliuciją 1646–47 čia kalintas karalius Karolis I. 1825–40 perstatytas Newcastle upon Tyneʼo senamiestis. Nuo 1882 vyskupijos centras. 19 a. atsirado naujų pramonės šakų: iš Newcastle upon Tyneʼo pradėta išvežti plienas, ugniai atsparios plytos.
Niukaslis prie Taino