Machiavelli Niccolò (Nikolo Makiavèlis) 1469 05 03Florencija 1527 06 22Florencija, italų filosofas, istorikas, rašytojas, politinis veikėjas.

Niccolò Machiavelli (Cristofano dell’ Altissimo paveikslo kopijos fragmentas, Uffizi galerija Florencijoje)

Biografijos faktai

Mokėsi savarankiškai. 1498–1512 Florencijos respublikos valdymo institucijos – Dešimties tarybos – sekretorius. Diplomatiniais tikslais daug keliavo po Europą. 1512 metais Medici giminei susigrąžinus valdžią buvo suimtas, kalinamas, vėliau ištremtas į savo dvarą.

Politinė filosofija

Plėtojo valstybės teoriją, teigė, kad valstybei kurti, nacionalinei nepriklausomybei ir saugumui užtikrinti, kitiems svarbiems valstybės tikslams įgyvendinti leidžiamos bet kokios priemonės neatsižvelgiant į dorovės ir teisės normas (ilgainiui ši doktrina pavadinta makiavelizmu). Parodė, kad krikščioniškosios vertybės (artimo meilė, gailestingumas, atlaidumas) politikoje yra neveiksmingos. Gerą valdovą įsivaizdavo kaip valingą, savąja inteligencija tikrovę keičiančią asmenybę, garantuojančią bendrojo gėrio įgyvendinimą.

Religiją laikė tik liaudies valdymo priemone, nes žmonės iš prigimties yra neprotingi ir piktavaliai. Manė, kad popiežiaus vykdoma politika yra Italijos susiskaldymo ir silpnumo priežastis. Geriausia valstybės valdymo forma laikė respubliką, idealia valstybe – stiprią, savarankiškų, laisvų piliečių remiamos vyriausybės valdomą valstybę. Išplėtė kilmingumo sąvoką taikydamas ją ir kuriantiesiems ekonominę gerovę. Pasisakė prieš feodalus kaip visuomenės ir pilietiškumo priešus. Ieškodamas istorinių įvykių priežasčių teigė, kad istorijoje nėra pažangos, ji tėra nuolatinė kaita, kurios svarbiausia varomoji jėga yra įvairių interesų grupių politinė kova.

Niccolò Machiavelli (Cristofano dell’ Altissimo paveikslo kopijos fragmentas, Uffizi galerija Florencijoje)

Karybos veikalai

Karybos veikaluose (dialogas Apie karo meną / Dell’arte della querra 1521) kritikavo samdomosios kariuomenės sistemą dėl jos nepatikimumo, įrodinėjo visuotinės karo prievolės pranašumą. Teigė, kad karas turi būti tik kraštutinė priemonė, pabrėžė kompromiso svarbą – protingas valdovas nedidina priešų skaičiaus, siekia paversti juos savo sąjungininkais.

Literatūros veikalai

Parašė komedijų (Mandragora 1520, Klicija / Clizia 1525), kuriose kritikavo gyvenamojo meto papročius, pesimistiškai traktavo žmonių dorovę. Sukūrė alegorinių poemų (Auksinis asilas / Asino d’oro 1517), novelių (Belfagoras / Belfagor, Kastručo Kastrakanio iš Lukos gyvenimas / La vita di Castruccio Castracani di Lucca, abi apie 1520), sonetų, turėjo įtakos naujosios italų literatūros klostymuisi.

Filosofijos ir istorijos veikalai

Filosofijos ir istorijos svarbiausi veikalai: Valdovas (Il Principe, parašyta 1513, išleista 1532, lietuvių kalba 1992 52018), Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą (I discorsi sopra la prima deca di Tito Livio, parašyta 1517, išleista 1531, lietuvių kalba 1992), Florencijos istorija (Delle storie Florentie, parašyta 1525, išleista 1532).

2271

R: Rinktiniai raštai Vilnius 1992. L: Machiavelli and Respublicanism Cambridge 1990; The Comedy and Tragedy of Machiavelli: Essays on the Literary Works Yale 2000; F. G. Whelan Hume and Machiavelli: Political Realism and Liberal Thought Boston 2004.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką