Nicolai Hartmann

Hartmann Nicolai (Nikolajus Hártmanas) 1882 02 20Ryga 1950 10 09Göttingen, vokiečių filosofas. Habil. dr. (1909).

Gyvenimo faktai

1920–25 dėstė Marburgo, nuo 1925 – Kölno, nuo 1931 – Berlyno, nuo 1946 – Göttingeno universitete. Draugavo su bendraminčiu V. Sezemanu.

Tyrimų sritys ir idėjos

N. Hartmannas tyrė pažinimo ir žinojimo, estetinių, etinių ir kitų vertybių suvokimo problemas, sukūrė vadinamosios kritinės ontologijos (neorealizmo) koncepciją. Realųjį pasaulį interpretavo struktūriškai, t. y. kaip sudarytą iš keturių savarankiškų sluoksnių – fizinio, organinio, psichinio ir dvasinio. Kiekvienas būties sluoksnis turįs kategorinį apibūdinimą, kategorijomis apibrėžtus principus ir dėsnius. Kiekviena kategorija turinti savo priešybę (pagrindas–santykis, materija–forma, vienovė–įvairovė, elementas–struktūra, vidus–išorė ir kita), tarp būties sluoksnių esąs ryšys su tarpusavio priklausomybės elementais. Aukštesniųjų sluoksnių savitumas, atsiradęs iš žemesniųjų, teikia aukštesniesiems neribotą reiškimosi galimybę ir veikimo laisvę. N. Hartmannas siekė įveikti to meto neokantizmo, fenomenologizmo, psichologizmo ir istorizmo epistemologijos krizę. Jo požiūriu, žmogus yra laisvas, geba iš anksto numatyti, apsispręsti, suvokti vertybes.

Estetika

N. Hartmannas analizavo estetinio suvokimo aktą ir estetinio objekto įvairiapusiškumą, pateikė estetinių vertybių prigimties interpretaciją. Teigė, kad estetinis suvokimas nėra pažinimo rūšis. Vienpusiškumo estetikoje išvengti galima siejant suvokimo akto (estetinės intuicijos) ir estetinio objekto analizę. Gėrėjimosi pajautą N. Hartmannas teigė esant svarbiausia ir būtina, bet nepakankama estetinio suvokimo akto ir estetinio objekto būties dalimi, nors ir lemiama estetinių vertybių kilmės ir jų pripažinimo sąlyga. Anot jo, estetinis objektas neegzistuoja be suvokiančiojo. Remdamasis šia teorija N. Hartmannas plėtojo M. Schelerio koncepciją apie vertybės jausmą kaip vieną svarbiausių, greta racionalaus mąstymo, dvasinių galių. Pastarojo koncepto pritaikymas prasmių steigimo aiškinimui sudarė sąlygas estetikai virsti estetologija.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Pažinimo metafizikos pagrindai (Grundzüge einer Metaphysik der Erkenntnis 1921), Etika (Ethik 1925, fragmentas lietuvių kalba 1989), Dvasinės būties problema (Das Problem des geistigen Seins 1933), Dėl ontologijos pagrindimo (Zur Grundlegung der Ontologie 1935), Galimybė ir tikrovė (Möglichkeit und Wirklichkeit 1938), Realiojo pasaulio sandara (Der Aufbau der realen Welt 1940), Filosofijos įvadas (Einführung in die Philosophie 1949, lietuvių kalba 2001), Gamtos filosofija (Philosophie der Natur 1950), Estetika (Ästhetik, išleista 1953).

L: N. Juršėnas Neokantizmo ir N. Hartmano pažinimo teorijų skirtumai / Problemos 1979 nr. 24; V. Sezemanas Raštai Vilnius 1997; T. Gornštejn Filosofija Nikolaja Gartmana Leningrad 1969; A. Buch Nicolai Hartmann 1882–1982 Bonn 1982.

384

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką