Boileau Nicolas (Nikola Bualò), Boileau-Despréaux 1636 11 01Paryžius 1711 03 13Paryžius, prancūzų poetas, literatūros teoretikas. Prancūzų akademijos narys (1684). Studijavo teologiją, vėliau teisę Sorbonoje. Nuo 1677 Liudviko XIV istoriografas. Bendravo su J. B. Racine’u, Molière’u.
Nicolas Boileau (dailininkas Jean-Baptisteʼas Santerreʼas, 1678, Liono dailės muziejus)
Parašė 9 satyras (išleista 1666), kuriose išjuokė gyvenamojo meto visuomenės buitines ir dorines ydas, burleskinę ir preciozinę baroko literatūrą, dar odžių, epigramų, satyrinių ir didaktinių poemų, literatūrinių traktatų. Svarbiausias kūrinys – poema Poezijos menas (L’Art poétique 1674, lietuvių kalba 1978, 1981), kurioje suformuluoti prancūzų klasicizmo estetikos ir poetikos principai. Remdamasis R. Descartes’o racionalizmu grožį tapatino su protingumu, nuosaikumu, racionalistinį apibendrinimą manė esant vienintelį pažinimo būdą. Reikalavo vaizduoti tai, kas visuotina, laikytis veiksmo, vietos ir laiko vienovės, daug dėmesio skyrė kūrinio estetinei visumai, jo formai, minties ir kalbos aiškumui, eilėdarai, pateikė griežtą literatūros žanrų skirstymą į aukštuosius ir žemuosius, aptarė jų ypatumus, ragino kūrybiškai sekti antikos literatūros pavyzdžiais. Poetika turėjo įtakos 17–18 a. Europos estetikai ir literatūrai.
510