Nicolas Jean de Dieu Soult

Soult Nicolas Jean de Dieu (Nikola Žanas de Djė Sùltas) 1769 03 29Saint-Amans-la‑Bastide (dabar Saint-Amans-Soult, Tarno departamentas) 1851 11 26Saint-Amans-la‑Bastide (dabar Saint-Amans-Soult, Tarno departamentas), Prancūzijos karo veikėjas. Didysis maršalas (1847). 16 metų stojo tarnauti pėstininku. 1792–97 kariavo Šiaurės Italijoje, 25 metų pakeltas generolu (už drąsą Fleuruso mūšyje, Belgijoje). Ypač pasižymėjo 1799–1800 Šveicarijoje ir Italijoje. 1804 per Napoleono Bonaparto karūnaciją tapo maršalu. Jo autoritetas padidėjo po Ulmo ir Austerlizo mūšių (1805–06). 1808–13 su permaininga sėkme vadovavo kariuomenei Ispanijoje ir Portugalijoje. Politikoje pagarsėjo oportunizmu: 1814 Napoleonui I atsisakius sosto pasiskelbė rojalistu, 1814 12–1815 03 buvo Burbonų karo ministras, bet vadinamuoju Šimto dienų laikotarpiu Napoleonui I grįžus į valdžią vėl jį parėmė, per Waterloo mūšį buvo jo štabo viršininkas. Burbonų antrosios restauracijos pradžioje buvo ištremtas, bet 1819 grąžintas į Prancūziją. 1832–34, 1839–40, 1840–47 ministras pirmininkas ir karo ministras. 19 a. 5 dešimtmetyje vadovavo Alžyro užkariavimui. 1848 nuvertus Liudviką Pilypą pasiskelbė respublikonu. Parašė Atsiminimus (Mémoires 3 t. 1854).