Nicolas‑Louis de Lacaille

Nicolas‑Louis de Lacaille (aliejus, 1762)

de Lacaille Nicolas‑Louis (Nikola‑Lui de Lakáilis) 1713 03 15Rumigny (Ardėnai) 1762 03 21Paryžius, prancūzų astronomas. Paryžiaus mokslų akademijos (1741), Švedijos karališkosios mokslų akademijos užsienio (1754) narys.

Išsilavinimas ir veikla

1736 baigė Collège de Lisieux Paryžiuje. 1736–39 dirbo Paryžiaus observatorijoje. 1739–40 dalyvavo pakartotiniuose dienovidinio lanko matavimuose Prancūzijoje. 1741 pradėjęs dirbti Collège Mazarin jame įsteigė astronomijos observatoriją ir pradėjo sistemingus astronominius stebėjimus. 1750–54 dirbo ekspedicijoje Pietų Afrikoje. 1751 Gerosios Vilties kyšulyje įrengė astronomijos observatoriją ir metus tyrinėjo dangaus pietinės hemisferos žvaigždes.

Mokslinė veikla

Išmatavo Mėnulio ir Saulės paralaksus, t. p. pirmasis – Pietų Afrikos dienovidinio lanką. Sudarė apie 10 000 pietinės hemisferos žvaigždžių (tarp dangaus pietinio poliaus ir Ožiaragio atogrąžos) katalogą, 14 naujų žvaigždynų.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Astronomijos pagrindai (Astronomiae fundamenta 1757), Saulės lentelės (Tables solaires 1758), Žvaigždėtas pietų dangus (Coelum australe stelliferum, išleista 1763).

Atminimo įamžinimas

N.-L. de Lacailleʼio garbei pavadintas krateris Mėnulyje, asteroidas nr. 9135.