Niendango sukilimas

Niendángo sukilmas, Fakelininkų sukilimas, Šiaurės Kinijos gyventojų sukilimas prieš mandžiūrų Čingų dinastijos viešpatavimą (1852–68). Suorganizavo ir vadovavo slaptos draugijos (kiniškai nien – draugija, alyvuoto popieriaus žiūžis; iš to sukilimo pavadinimas). Prasidėjo 1852 11 Anhui provincijos šiaurėje. Mandžiūrai sukilimą numalšino. 1853 prasidėjo partizaninis karas. Sukilėlių padaugėjo iki 100 000. 1855 vyriausiuoju vadu buvo paskelbtas Džang Losingas. Prie sukilėlių prisidėjo ir kai kurie antimandžiūriškai nusiteikę dvarininkai. 1855–56 Niendango sukilimas, be Anhui provincijos šiaurinės dalies, vyko dar Dziangsu ir Henano provincijų šiaurėje. Nuo 1857 03 sukilėlių svarbiausios jėgos kariavo išvien su taipingais (1851–64 Kinijoje vyko Taipingų sukilimas). 1861–63 Niendango sukilimo dalyviai patyrė pralaimėjimą. Žuvo Džang Losingas. Išlikę būriai, vadovaujami Džang Dzungjujaus, kovėsi Henano provincijoje. 1864 jie susivienijo su taipingų kariuomenės likučiais, veikiančiais Henano, Hubei ir Šansi provincijose. 1866 jungtinė sukilėlių kariuomenė, vadovaujama Džang Dzungjujaus ir taipingo Lai Vengvango, pasidalijo į dvi kolonas. Koloną, vadovaujamą Lai Vengvango, 1867 pabaigoje–1868 pradžioje vyriausybės kariuomenė sunaikino Dziangsu, o koloną, vadovaujamą Džang Dzungjujaus, – 1868 08 Šandongo provincijoje.