Nigèrijos švietmas
Pirmąsias mokyklas 19 amžiaus viduryje pradėjo steigti britų misionieriai (pirmoji įkurta 1843). 20 amžiaus 5 dešimtmetyje prasidėjus išsivaduojamajam judėjimui britų kolonizatoriai buvo priversti gerinti gyventojų kultūrines ir socialines sąlygas, pradėta labiau rūpintis švietimu. 1948 įsteigta pirmoji universitetinio tipo švietimo įstaiga – Ibadano universitetinis koledžas (priskirtas prie Londono universiteto), kurio diplomai prilygo Didžiosios Britanijos universitetų diplomams. Žemės ūkyje dirbantys gyventojai buvo neraštingi. Iki 1970 tik 2 % gyventojų buvo baigę kaimo pradines mokyklas ir 0,1 % kaimo žmonių – bendrojo lavinimo aukštesniosios pakopos vidurines mokyklas. Paskelbus nepriklausomybę (1960) pradėta švietimo reforma. 1976 įvestas nemokamas ir privalomas pradinis mokslas. Jį įgyvendinti buvo sunku, nes trūko išsilavinusių pedagogų, patalpų ir mokomųjų priemonių, labai skyrėsi pradinio ir vidurinio išsilavinimo lygis. 1975 bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje mokėsi mažiau kaip 10 % tos amžiaus grupės mokinių. Nuo 1985 švietimui vadovauja Nigerijos federalinė švietimo ministerija. Mokoma hausų, ibų, jorubų ir kitomis etninėmis kalbomis, aukštesnėse pradinėse mokyklos klasėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose – anglų kalba. Veikia valstybinės, federalinės ir religinės (Korano) mokyklos (visas kontroliuoja valstybė). Švietimo sistema (nuo 1982) sudaryta pagal Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos pavyzdį. Devynmetis mokslas privalomas ir nemokamas 6–15 metų vaikams. Ikimokyklinis ugdymas (0–6 metų vaikams) neprivalomas ir nemokamas, apima vaikų lopšelius‑darželius, vaikų darželius (juos prižiūri privačios agentūros ir nuo 2004 – valstybė). Privalomą ir nemokamą šešiametę pradinę mokyklą vaikai pradeda lankyti nuo 6 metų. 2008 buvo 37 220 pradinių mokyklų, 14 378 280 mokinių, 390 790 mokytojų. Baigusieji pradinę mokyklą gauna pradinio mokslo diplomą ir gali tęsti mokslus šešiametėje technikos ir profesinėje vidurinėje (12–18 metų jaunuoliams) arba vidurinėje mokykloje. Šešiametė vidurinė mokykla susideda iš privalomos ir nemokamos trimetės žemesniosios (12–15 metų jaunuoliams) ir trimetės aukštesniosios (15–18 metų jaunuoliams) pakopos. 2008 vidurines mokyklas lankė 3 015 780 mokinių. Baigusieji aukštesniosios pakopos vidurinę mokyklą 2–3 metus gali mokytis technikos koledžuose, pedagogikos koledžuose arba universitetuose ir politechnikos mokyklose. Aukštasis mokslas mokamas. 2008 veikė 29 valstybiniai, 30 federalinių, 23 privatūs (nuo 1993) universitetai, 17 politechnikos mokyklų, 20 pedagogikos koledžų. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro atvirieji universitetai, mokomieji centrai, vakariniai ir neakivaizdiniai kursai. Svarbiausios aukštosios mokyklos: Nigerijos (įkurtas 1960 Nsukka), Ifės (įkurtas 1961), Ahmadu Bello (Zaria), Lagoso, Ibadano (visi trys įkurti 1962), Benino (įkurtas 1970 Benino mieste) universitetai. Mokslinius tyrimus atlieka universitetai, mokslo tiriamieji institutai, draugijos, svabiausi iš jų: Žemės ūkio tiriamasis (įkurtas 1924 Zarijoje), Palmių aliejaus tiriamasis (įkurtas 1939 Benino mieste), Pramonės tiriamasis (1955 Ikejoje) institutai, Nigerijos ekonomikos draugija (įkurta 1958 Ibadane), Tarptautinis atogrąžų agrikultūros institutas (įkurtas 1968 Ibadane). Veikia Valstybinė (įkurta 1953 Kadunoje), Nigerijos nacionalinė (įkurta 1962 Lagose), universitetų bibliotekos, Joso (įkurtas 1952), Ifės (įkurtas 1954), Nacionalinis (įkurtas 1957 Lagose), Gidano Makamos (Kano), Orono (abu įkurti 1959) muziejai.
Nigerijos kultūra
2271
Nigerijos konstitucinė santvarka
Nigerijos partijos ir profsąjungos