Nigerio ir Kongo kalbos

Ngerio ir Kòngo kabos, Ngerio kabos, Ngerio ir Kordofãno kabos, Afrikos kalbų makrošeima. Sudaro apie 1550 kalbų, vartojamų Vakarų, Vidurio, Rytų ir Pietų Afrikoje, iš viso kalbančiųjų apie 400 mln. (21 a. pradžioje). Nigerio ir Kongo kalbų arealas šiaurėje ribojasi su afrazijiečių kalbomis ir Nilo‑Sacharos kalbomis, pietuose – su khoisanų kalbomis. Skiriama 11 kalbų šeimų: Benuės ir Kongo kalbos, mandžių kalbos, gurų kalbos, kva kalbos (anksčiau prie kva kalbų priskirtos jorubų, igbų, nupių kalbos priklauso Benuės ir Kongo kalbų šeimai), kru kalbos (anksčiau kru kalbos priskirtos kva kalbų šeimai, 21 a. pradžioje laikomos atskira šeima; sudaro apie 40 kalbų), senufų kalbos (šeimą sudaro 15 kalbų, anksčiau priskirtų gurų kalbų šeimai), kordofanų kalbos, adamavų ubangų kalbos, Atlanto kalbos, dogonų kalbos ir idžo.

Adamavų ubangų kalbų šeimą sudaro apie 160 kalbų, jas vartoja apie 7,5 mln. žmonių. Daugelis šios šeimos kalbų neturi rašto. Skiriamos 2 didelės šakos – adamavų ir ubangų – neretai laikomos atskiromis savarankiškomis kalbų šeimomis. Mažai tyrinėtos adamavų kalbos (iš viso apie 90 kalbų, kalbančiųjų apie 2 mln., 21 a. pradžioje) paplitusios Šiaurės Kamerūne ir kaimyniniuose Nigerijos, Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos rajonuose. Skiriamos 6 grupės: vadžų dženų kalbos (bena, apie 95 000, vadžų, apie 60 000, robų, apie 46 000, longuda, apie 32 000, tula, apie 30 000, dadijų, apie 30 000, kamų, apie 20 000, mbojų, apie 19 000, ir kitos; visos Rytų Nigerijoje), lekų nimbarių kalbos (mumujų arba mumuitė, apie 450 000, koma, apie 32 000, abi Rytų Nigerijoje, nijongų, apie 17 000, Kamerūno šiaurės vakarų dalyje, nimbarių, apie 130, Šiaurės Kamerūne, ir kitos), mbumų dajų kalbos (mundangų, apie 161 000, Čado pietvakarinėje dalyje, apie 45 000, Šiaurės Kamerūne, tupurių, apie 125 000, Šiaurės Kamerūne, 91 000, Čado pietvakarinėje dalyje, karių, apie 93 000, Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės vakarų dalyje, apie 4500, Rytų Kamerūne, pana, apie 82 000, Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės vakarų dalyje, apie 3000, Šiaurės Kamerūne, apie 1000, Čado pietvakarinėje dalyje, mbumų, apie 51 000, Šiaurės Kamerūne, apie 13 000, Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės vakarų dalyje, dajų, apie 50 000, Čado pietinėje dalyje, ir kitos), falių kalbos (šiaurės ir pietų falių kalba, apie 36 000, Šiaurės Kamerūne), kamų kalba (apie 5000, Nigerijos pietrytinėje dalyje), kva ba (apie 7000, Rytų Nigerijoje). Ubangų kalbos (iš viso 70 kalbų, kalbančiųjų apie 5,5 mln.) vartojamos Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kongo Demokratinės Respublikos šiaurinėje dalyje, Šiaurės Kamerūne ir Pietų Sudane. Skiriamos 5 grupės. Gausiausios kalbos – zandė (apie 1,15 mln.), ngbaka (apie 1 mln.), ngbandžių (apie 490 000), mbandžių (apie 352 000), bokotų (apie 130 000), bandų (apie 1,1 mln.), gbajų (apie 820 000) ir kitos.

Atlanto kalbų šeimą sudaro 64 kalbos, vartojamos daugiausia Vakarų Afrikoje (kalbančiųjų apie 30 mln.). Skiriamos 3 pagrindinės šakos: šiaurės (45 kalbos, gausiausios – volofų kalba, sererių, apie 1,2 mln., Senegalo vakarinėje ir vidurinėje dalyje; oficialioji regioninė kalba, apie 29 000, Gambijoje, balantų kentohų, apie 367 000, Bisau Gvinėjos šiaurinėje ir vidurinėje dalyje, jola fonių, apie 293 000, Senegalo pietvakarinėje dalyje; oficialioji regioninė kalba, apie 60 000, Gambijoje, apie 6000, Bisau Gvinėjos šiaurės vakarų dalyje, mandžakų, apie 171 000, Bisau Gvinėjos šiaurės vakarų dalyje, apie 20 000, Gambijoje ir Senegalo pietvakarinėje dalyje, papelių, apie 126 000, Bisau Gvinėjos salose, saafių, apie 117 000, Senegalo vakarinėje dalyje, balantų ganžų, apie 107 000, Senegalo pietvakarinėje dalyje; oficialioji regioninė kalba, ir kitos kalbos), pietų (temnių kalba, kisių, apie 287 000, Gvinėjos vidurinėje ir pietinėje dalyje, apie 125 000, Siera Leonės pietinėje dalyje, apie 115 000, Liberijos šiaurės vakarų dalyje, limba, apie 335 000, Siera Leonės šiaurinėje ir vidurinėje dalyje, apie 4000, Gvinėjos pietinėje dalyje, šerbrų, apie 135 000, Siera Leonėje, gola, apie 100 000, Liberijos vakarinėje dalyje, apie 8000, Siera Leonėje, ir kitos kalbos), bižagų (bižagų kalba, apie 30 000, Bisau Gvinėjos salose). Gausiausia kalba – šiaurės šakai priklausanti fulų kalba (kalbančiųjų apie 17 mln.), vartojama Vakarų ir Vidurio Afrikoje (Mauritanijos, Senegalo, Malio, Gvinėjos, Burkina Faso, Nigerio, Nigerijos, Kamerūno, Gambijos oficialioji regioninė kalba, dar vartojama Bisau Gvinėjoje, Čade, Siera Leonėje, Benine, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Dramblio Kaulo Krante, Ganoje ir Toge). Gausiausiomis kalbomis išleisti žodynai, gramatikos, išversta Biblija, transliuojamos radijo ir televizijos laidos. Ne visos kalbos turi raštą.

Dogonų kalbų šeimos kalbos (apie 20, iš viso kalbančiųjų apie 800 000) skirstomos į 5 grupes: vidurio (tomų so, apie 76 000, torų so, apie 63 000, donų so, apie 57 000, visos Malio pietinėje dalyje), rytų (djamsajų tegų, apie 164 000, Malio pietinėje ir Burkina Faso šiaurinėje dalyje, torų tegų, apie 3600, Malio pietinėje dalyje), pietų (tomų kanų, apie 168000, Malio pietinėje ir Burkina Faso šiaurinėje dalyje, tenių kanų, apie 160 000, Malio pietinėje dalyje), vakarų (mombų, kolumų so, apie 24 000, amparių, apie 6500, visos Malio pietinėje dalyje), šiaurės (bondumų domų, apie 31 000, dogulų domų, apie 20 000, tiranigių digų, apie 5300, tebulų urių, apie 3500, nanga, apie 3200, bunogių, apie 880, ana, apie 500, visos Malyje). Beveik visos neturi rašto. Torų so, domų so, tomų kanų kalbomis išleisti žodynai, gramatikos, Naujasis Testamentas.

Idžo kalbų šeimą sudaro 10 kalbų, anksčiau skirtų kva kalbų šeimai (iš viso kalbančiųjų apie 1,7 milijono). Vartojamos Pietų Nigerijoje, Nigerio upės deltoje. Skiriamos 2 šakos: defaka kalba (apie 200) ir idžo kalbos, smulkiau skirstomos į vakarų grupę (izonų, idžo, apie 1 mln., oruma, apie 5000, bisenių, apie 4800, okodija, akita, apie 3600) ir rytų grupę (kalambarių, apie 260 000, kirikių, apie 250 000, nembių, pietų idžo, apie 72 000, ibanių, apie 60 000, nkorų, apie 5000). Gausesnėmis kalbomis išversta Biblija, izonų, idžo transliuojamos radijo ir televizijos laidos, parengta gramatika ir žodynas, mokomasi pradinėse mokykloje. Mažesnės kalbos neturi rašto.

Nigerio ir Kongo kalbų klasifikacija nėra galutinai nusistovėjusi, kai kurios kalbos mažai tyrinėtos. Sudėtinga fonetinė sistema. Kalbos toninės, dažniausiai turi 2–4 leksines ir gramatines reikšmes skiriančius tonus. Beveik visų kalbų savitos daiktavardžio semantinės ir gramatinės klasės (žmonių, medžių, daugiskaitos, lokatyvo ir kitos), kurių formalusis rodiklis – priešdėlis arba priesaga; jos geriausiai išlaikytos Benuės ir Kongo šeimos bantų kalbose, daugelis mandžių, kva, kru ir kitų kalbų tokių klasių neturi. Dažniausia sakinio struktūra – SOV (veiksnys–papildinys–tarinys) arba SVO. Gausesnės kalbos turi raštą lotyniškaisiais rašmenimis. Daug kalbų savo rašto neturi, nykstančios (kalbėtojų keli tūkstančiai, šimtai ar tik dešimtys), vartojamos dvikalbystės ar daugiakalbystės sąlygomis.

85