Nijmegen (Nemegenas), Nimwegen (Nmvegenas), miestas Nyderlandų pietryčiuose, Waalio (Reino deltos pietinė šaka) kairiajame krante, apie 7 km nuo Vokietijos sienos.

179 100 gyventojų (2022). Prie Nijmegeno prasideda Maso–Waalio kanalas. Upių uostas. Mašinų gamyba, laivų statyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (Akzo Nobel N.V. koncerno įmonės), popieriaus, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, poligrafijos, maisto pramonė. Sodininkystės mugės. Turizmas.

Turgaus aikštė Nijmegene; dešinėje – Svarstyklių namai (17 a. pradžia)

Radboudo universitetas (įkurtas 1923; iki 2004 vadintas Nijmegeno katalikiškuoju universitetu); turi 21 mokslinio tyrimo institutą. Maxo Plancko draugijos psicholingvistikos, kiti institutai. Biblioteka. Teatras. Muziejai, tarp jų – miesto, Valkhofo (archeologija, modernusis menas), Nacionalinis išsivadavimo (1944–45), Afrikos (Afrikos menas ir kultūra), Nacionalinis dviračių muziejus Velorama; muziejus parkas Orientalis (biblinis skansenas; įkurtas 1911). Valkhofo parkas. Kasmetiniai tarptautiniai renginiai (liepą) – Nijmegeno 4 dienų žygis (kasdien nueinama 30–50 km), Vasaros meno festivalis.

2271

Architektūra

Išliko tvirtovės (Šv. Mykolo koplyčia, 799) fragmentų. Buvusio vienuolyno pastatas, vadinamoji Šv. Jono komtūrija (1196, dabar alaus darykla ir baras), romanikos ir gotikos bruožų Šv. Stepono bažnyčia (pradėta 1254, 15 a. išplėsta, renesansinis bokštas, 14 a. vidurys), gotikos ir renesanso bruožų Lotynų mokykla (1545), rotušė (1555, abiejų architektas H. van Herengravesas, atstatyta 1953), tiltas per Waalio upę (1936).

Šv. Mykolo koplyčia (799) ir Martyno koplyčios griuvėsiai (12 a.) Nijmegene

2266

Istorija

Įkurtas romėnų, antikos laikais vadintas Noviomagu (laikomas seniausiu Nyderlandų miestu). 4 a. atiteko frankams. Karolingų dinastijos imperatorių valdymo laikais buvo dažna jų rezidencijos vieta. 1230 tapo laisvuoju imperijos miestu, nuo 1364 buvo Hanzos prekybinės sąjungos narys, čia klestėjo menai.

16 a. Nyderlandams sukilus prieš Ispanijos valdžią Nijmegenas 1579 prisidėjo prie Utrechto unijos. Nijmegenas buvo pasienio miestas, dėl to jį dažnai apsiausdavo Šv. Romos imperatoriaus, Prancūzijos ar Ispanijos kariuomenės.

1794 užimtas Prancūzijos. 19 a. Nijmegeno įtvirtinimai prarado karinę reikšmę, 1878 jie buvo nugriauti. Per II pasaulinį karą buvo okupuotas Vokietijos kariuomenės, išvaduojant 1944 labai nukentėjo nuo Jungtinių Amerikos Valstijų aviacijos bombardavimų.

Netoli Nijmegeno 1969–97 veikė Doderwaardo branduolinė elektrinė. 21 a. pradžioje mieste stipri kairiųjų politinių partijų įtaka.

-Noviomagus; -Noviomagas

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką