Nijolė Sivickas

Sivckas Nijolė, Sivckas de Mõckus, Šivckas de Mõckus, Sivickáitė, Šivickáitė 1925 05 27Kėdainiai 2018 09 13Bogota, lietuvių skulptorė. Antano Mockaus (g. 1952) motina. 1946–1950 studijavo Stuttgarto dailės akademijoje (pas tapytoją W. Baumeisterį, kitus). 1950 su vyru išvyko į Kolumbiją. Iš pradžių dirbo Bogotoje laikraščių ir žurnalų iliustratore, vėliau J. Bagdono keramikos studijoje. Šiam 1958 išvykus į Jungtines Amerikos Valstijas paveldėjo jo studiją. Susidomėjusi ikikolumbiniu menu pamažu atsisakė tapybos ir grafikos (kuriai įtakos turėjo vokiečių ekspresionizmas). Kurį laiką N. Sivickas kūriniai buvo artimi indigenistų kūrybai, vėliau jie pamažu tapo ne tokie realistiški, kūrybiškesni, nuo 9 dešimtmečio – abstraktūs. Kūrė (daugiausia iš molio) įvairaus dydžio skulptūras, objektus, instaliacijas, išdegdavo juos daugiau kaip 1000 °C temperatūroje (taip išgaunama atspalvių įvairovė – vyrauja tamsiai raudona, geltona, juoda spalva; kūriniui suteikiama tvirtumo), naudojo metalą ir kitas medžiagas. Kūriniai monumentalūs, poetiški, metaforiški, mįslingais pavadinimais (Spūstis 1992, Aš atvėriau 1997–1999, Nucléolos 1999–2000). Surengė individualių parodų (Méridoje, Venesuela, 1973, Medellíne 1975, 1983, 1990, Karakase 1975, Cúcutoje 1976, Bogotoje 1977, 1980, 1981, 1985, 1995, 1990, 2000, 2001, Lacatungoje, Kite, abi Ekvadore, Cali, visos 1978, Bucaramangoje 1984, Sidnėjuje 1987, Lione 1988), dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų įvairiose šalyse (Pasaulio lietuvių šventės Meno parodoje Sidnėjuje 1987, Lietuvių emigrantų parodoje Vilniuje 1988). Apie skulptorę sukurtas dokumentinis filmas Nijolė (režisierius S. Bozzolo, 2018).

1179