Nikita Chruščiov

Chruščiov Nikita (Nikita Chruščiòvas) 1894 04 17Kalinovka (Kursko sr.) 1971 09 11Maskva, SSRS valstybės veikėjas.

Partijos veikėjas

Kilęs iš šachtininko šeimos. 1918 įstojo į Rusijos komunistų partiją (bolševikų). Partinę veiklą pradėjo Juzovkoje (dabartinis Doneckas), vėliau L. Kaganovičiaus remiamas dirbo Kijeve, Maskvoje. 1931 baigė Pramonės akademiją Maskvoje. 1934–66 SSKP Centro komiteto (CK), 1939–64 – CK politinio biuro (prezidiumo) narys; 1937–66 SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1935–38 ir 1949–53 Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) Maskvos miesto ir srities komiteto, 1938–49 (išskyrus 1947 03–12) Ukrainos komunistų partijos (bolševikų) CK I sekretorius (1944–47 ir Liaudies Komisarų Tarybos pirmininkas). Prisidėjo prie stalininių represijų. Per II pasaulinį karą kelių frontų karinių tarybų narys; generolas leitenantas (1943).

SSRS vadovas. Atšilimo laikotarpis

1949–53 buvo SSKP CK sekretorius, 1953 (po J. Stalino mirties) tapo CK I sekretoriumi. 1956 02 per SSKP XX suvažiavimą perskaitė pranešimą Apie asmenybės kultą ir jo padarinius. Juo pradėjo dalinę komunistinio totalitarinio režimo liberalizaciją (atšilimas). Imta naikinti lagerių sistemą, iš jų paleista keletas milijonų kalinių, daugeliui tremtinių leista grįžti į gimtąsias vietas.

Siekdamas įveikti maisto produktų trūkumą 1954–60 organizavo plėšininių žemių panaudojimo kampaniją. Centralizuotas SSRS ūkio valdymas pakeistas regioniniu – įkurtos liaudies ūkio tarybos (1957–65); tai trumpam pagreitino kai kurių SSRS regionų (ir okupuotų Baltijos šalių) ūkio plėtrą. Bolševikinių SSRS valdymo principų N. Chruščiovas neatsisakė, bet jo politika gerokai pakeitė sovietinės visuomenės gyvenimą. Naujajai politikai nepritarė dalis SSRS ir SSKP aukščiausiųjų pareigūnų. 1957 N. Chruščiovas postą išlaikė tik G. Žukovo padedamas, jo priešininkai, vadinamosios antipartinės grupės nariai (G. Malenkovas, V. Molotovas ir kiti), prarado valdžią. 1958 N. Chruščiovas tapo ir SSRS Ministrų Tarybos pirmininku.

Užsienio politika

Nors 1956 SSRS ginklu nuslopino Vengrijos revoliuciją, valdant N. Chruščiovui kitos sovietinio bloko šalys įgijo daugiau savarankiškumo. Santykius su Vakarų šalimis jis grindė taikaus sambūvio doktrina. Raketinio ginklo nugabenimas į Kubą 1962 sukėlė Karibų krizę; kita krizė kilo dėl Berlyno sienos.

Nušalinimas

N. Chruščiovo vidaus ir užsienio politika, ypač 1963 pasirašyta Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS branduolinių bandymų ribojimo sutartis, sukėlė Kinijos komunistų partijos ir SSKP konfliktą. Dėl to ir dėl šiurkščių valdymo metodų (atsakingas ir už 1962 streikavusių ir protestavusių Novočerkasko gyventojų sušaudymą) N. Chruščiovas prarado daugelį šalininkų, 1964 buvo nuverstas susimokiusios nomenklatūros – atleistas iš aukščiausių postų. Kai kurių jo reformų atsisakyta, tačiau grįžti prie stalininių SSRS valdymo metodų buvo nebeįmanoma.

Knygos

1970 užsienyje išspausdinti N. Chruščiovo atsiminimai. Apie N. Chruščiovą parašyta studijų ir monografijų (Martino Ebono Nikita Khrushchev, 1986, Rojaus Medvedevo Khrushchev, 1983, ir kitų).

N. Chruščiovas ir Kinijos komunistų vadovas Mao Dzedongas bankete, surengtame per SSRS valstybinės delegacijos vizitą Kinijoje (Pekinas, 1959 10 01)

1412

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką