Zabolockij Nikolaj (rus. Николай Заболоцкий, Nikolajus Zabolòckis) 1903 05 07Kazanė 1958 10 14Maskva, rusų poetas, vertėjas.
Biografijos bruožai
1925 baigė A. Gerceno pedagoginį institutą (rusų literatūrą) Leningrade. 1927 su D. Charmsu, A. Vvedenskiu įkūrė Realaus meno susivienijimo (Objedinenije realnogo iskusstva, vadinamieji obėriutai) literatūros grupuotę; ketvirtajame dešimtmetyje visi nariai buvo represuoti. Skleisdamas jos idėjas propagavo intensyvų vadinamojo sukeistinimo (ostranenije) metodo naudojimą kūryboje. 1938 buvo areštuotas, nuteistas 5 metus kalėti lageriuose ir 2 metus praleisti tremtyje Karagandoje. Čia baigė eilėmis perkurti Sakmę apie Igorio žygį (Slovo o polku Igoreve, išleista 1946 grįžus į Maskvą).
Kūryba
Pirmajame eilėraščių rinkinyje Skiltys (Stolbcy 1929), lygindamas nevienareikšmius objektus ir siekdamas savo metodu aprašyti Naujosios ekonominės politikos laikotarpį, groteskiškai vaizdavo miesčionių buitį.
Poemoje Žemdirbystės pergalė (Toržestvo zemledelija 1933), rinkiniuose Antroji knyga (Vtoraja kniga 1937), Eilėraščiai (Stichotvorenija 1948; kiti rinkiniai tuo pačiu pavadinimu išleisti 1957 ir 1959) vyravo filosofiniai gamtos ir žmogaus santykių apmąstymai, etinės ir meilės temos.
Daug įtakos N. Zabolockio kūrybai turėjo V. Chlebnikovo ir H. Skovorodos panteizmas.
Lietuvių kalba išleistas eilėraščių rinkinys Poezija (1964).