Nikolãjus Nikolãjevičius (Nikolaj Nikolajevič) 1856 11 18Sankt Peterburgas 1929 01 05Antibes, Rusijos didysis kunigaikštis. Nikolajaus I vaikaitis, Nikolajaus II dėdė. Kavalerijos generolas (1901).
1877–78 Rusijos–Turkijos karo dalyvis. 1895–1905 kavalerijos generalinis inspektorius, 1905–14 gvardijos ir Sankt Peterburgo karinės apygardos kariuomenės vadas. 1905–08 ir Valstybės gynybos komiteto pirmininkas. Per I pasaulinį karą 1914 08–1915 09 Rusijos kariuomenės vyriausiasis vadas. Po pralaimėto Tannenbergo mūšio (1914) mėgino organizuoti puolimą prieš Vokietijos kariuomenę, Galicijoje sėkmingai kariavo su Austrija-Vengrija, lenkams pažadėjo visos Lenkijos savivaldą (1914 08 14 manifestas). Aleksandros Fiodorovnos ir G. Rasputino iniciatyva atleistas iš vyriausiojo vado pareigų (jas perėmė Nikolajus II), 1915 09–1917 03 Kaukazo vietininkas ir Kaukazo armijos vyriausiasis vadas.
Nikolajus Nikolajevičius
Po 1917 Vasario revoliucijos Nikolajus II, 1917 03 atsisakydamas sosto, paskyrė Nikolajų Nikolajevičių kariuomenės vyriausiuoju vadu, bet Laikinosios vyriausybės spaudžiamas Nikolajus Nikolajevičius šių pareigų atsisakė. 1917–19 gyveno Kryme, 1919 emigravo. Gyveno Italijoje, nuo 1922 – Prancūzijoje. Buvo laikomas vienu pretendentų į Rusijos sostą.