Nikono reforma

Nkono refòrma, 17 a. viduryje Rusų Stačiatikių Bažnyčioje įvykdyta reforma. Iniciatorius patriarchas Nikonas. 1654 jo sušauktas bažnytinis sinodas nusprendė peržiūrėti ir pataisyti stačiatikių liturgines knygas, suvienodinti jas su graikų stačiatikių liturginėmis knygomis. Suvienodintos pamaldos, pradėta sakyti pamokslai, ištaisytos arba iš naujo išverstos bažnytinės knygos, liturginiai tekstai pagal graikų ir slavų senuosius rankraščius, pakeistos bažnytinės apeigos (pradėta žegnotis trimis, o ne dviem pirštais, pakeistas bažnytinis giedojimas ir kita) buvo patvirtinta bažnytiniame sinode 1656 ir 1666–67. Šiai reformai nepritarė ne tik paprasti tikintieji bet ir nemažai Bažnyčios hierarchų (vyskupas P. Kolomenskis), kunigų, pasipriešino net ištisi vienuolynai (Solovkų vienuolynas) ir kai kurie bajorai. Nuo Nikono reformos prasidėjo Rusų Stačiatikių Bažnyčios skilimas. Atskalos atstovai laikėsi senųjų Rusijos stačiatikių bažnyčios apeigų pagal nereformuotas liturgines knygas, todėl atskilo nuo Stačiatikių Bažnyčios dalies, priėmusios Nikono reformą, ir suformavo Sentikių Bažnyčią. Nikono reforma prisidėjo prie bažnytinės drausmės, organizacijos ir patriarcho valdžios stiprinimo.