Nikroni akmuõ, riedulys Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, Babrauninkų miške, Verniejaus ežero šiaurės rytiniame krante; geologinis gamtos ir mitologinis paminklas. Priklauso Aukštadvario regioniniam parkui. Virš žemės matomos dalies aukštis 2,17 m, ilgis – 6,12 m, plotis – 3,81 m, didžiausia horizontali apimtis – 15,89 metro.
Riedulys pailgos netaisyklingos formos (viena dalis nugludinta, kita – kampuota), suskilęs į keletą luitų; didžiausias vertikalus skilimo plyšys 7–30 cm pločio, užsipildęs žemėmis. Viršuje – pailga duobutė (ilgis – 80, plotis – 40 ir gylis iki 23 centimetrų). Keliose vietose yra iškaltų piktografinio pobūdžio ženklų ir raidžių. Vietomis akmuo apsamanojęs ir apkerpėjęs. Pagal petrologinę sudėtį Nikronių akmuo – margas (balkšvai ir pilkai juodas) granatinis biotitinis plagiogneisas (blastokataklazitas). Mineralinė sudėtis: plagioklazas (50–60 %, grūdelių dydis iki 6,0 mm), kvarcas (20–30 %, iki 1,0 mm), biotitas (20–25 %, iki 2,0 mm), epidotas, cirkonas, apatitas, granatas. Struktūra blastocementinė, kataklastinė (su pofyroklastinės struktūros elementais), įvairiagrūdė (nuo smulkiagrūdės iki vidutingrūdės), tekstūra gneisinė.
Nikronių akmuo
Nikronių akmuo
Manoma, senovėje akmuo buvo garbinamas, o duobutėje besikaupiantis vanduo turėjo gydomųjų galių (gydė akis). Pasak legendų, prie akmens yra užkastas lobis; viena teigia, kad jis paslėptas iš Lietuvos besitraukiančiojo Napoleono nurodymu, kita – kad priklausė vietos dvarininkui Odincovui. Riedulį knygoje (Pėdos akmenyje 1958) yra aprašęs archeologas P. Tarasenka, 1989 aprašė A. Linčius.
Nikronių akmuo
vienas iškaltų ženklų