Nilo-Sacharos kalbos

Nlo-Sachãros kabos, Sachãros kabos, Centrinės ir Rytų Afrikos kalbų makrošeima. Daugiausia vartojamos Sudane, Kenijoje, Ugandoje, Nigerijoje, Čade, Nigeryje, Konge, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Kalbų arealas ribojasi su afrazijiečių kalbomis, Nigerio ir Kongo kalbomis. Iš viso kalbančiųjų apie 43 mln. (21 a. pradžioje). Skirstomos į 11 kalbų šeimų ir 4 izoliuotas kalbas. Songajų šeimos kalbos (apie 10 kalbų) vartojamos Nigeryje (60,6 % kalbančiųjų), Malyje (24,8 %), Nigerijoje, Benine ir Burkina Fase; iš viso kalbančiųjų apie 3 mln. (21 a. pradžioje); gausiausios kalbos: zarma (apie 2,2 mln.), koirų šinių (apie 200 000), dendų (apie 33 000). Sacharos šeimos kalbos (apie 10 kalbų) vartojamos Nigerijos šiaurės rytų dalyje (74,7 % kalbančiųjų), Rytų Nigeryje (12 %), Čado šiaurės vakarų dalyje (11,4 %), Kamerūne, Sudane; iš viso kalbančiųjų apie 4,4 mln.; didžiausios kalbos: kanurių (apie 3,9 mln.), tubų (tedų, apie 400 000), zaghavų (apie 187 000), dazų (dazagų, apie 312 000), kanembų ir kitos. Mabanų šeimos kalbos vartojamos Čade (86 % kalbančiųjų), Čado ir Sudano pasienio rajonuose; priskiriamos nedidelės 5–9 kalbos (masalitų, apie 240 000, masalatų, mabų, marfų, mimių, karangų, kibetų ir kitos, iš viso kalbančiųjų apie 350 000). Furų šeimai priskiriama 2 kalbos: furų (apie 3 mln., Pietų Sudane, Darfuro regione), amdangų (apie 5000, Rytų Čade). Vidurio Sudano šeimos kalbos (apie 60 kalbų) vartojamos Pietų Sudane, Kongo šiaurės rytinėje dalyje, Pietų Čade, Centrinės Afrikos Respublikos šiaurinėje dalyje, Ugandoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje; iš viso kalbančiųjų apie 5,3 mln., skirstomos į 6–8 kalbų šakas; gausiausios kalbos: lendų (apie 750 000), ngambų (apie 750 000), mangbetų (apie 620 000), aringų (apie 600 000), ndo (apie 300 000), naba (apie 233 000), logų (apie 210 000), lugbarų (apie 200 000), sarų (apie 184 000), gulajų (apie 164 000), madžių (apie 131 000), mbajų (apie 100 000), ngičių (apie 100 000), gorų (apie 75 000), morų (apie 70 000), mamvų (apie 60 000), lakių (apie 56 000), mangų (apie 50 000), lesių (apie 50 000), bagirmių (apie 45 000), ngamių (apie 44 000), kenga, dagba, omių, kabademių (visos po apie 40 000), bedžondžų (apie 36 000), bendžių (apie 32 000), avukajų (apie 25 000), efių (apie 20 000), mangbutų, olubų (abi po apie 15 000), gula, bongų (abi po apie 10 000), mvubų (apie 5000) ir kitos; kai kurias kalbas vartoja vos keli šimtai žmonių (molų, apie 100, adžių, birių, abi po apie 200, berakų kalba, 2 žmonės, Čade; 1995). Kadų tumtumų šeimos kalbos vartojamos Sudano centriniuose rajonuose, skiriama 7–9 kalbos: tumtumų, tulešių, keigų, krongų, mirių, kaduglių, kačų ir kitos; kalbančiųjų apie apie 150 000; anksčiau skirtos prie kordofanų kalbų. Kuljakų šeimą sudaro 3 nedidelės kalbos (ikų, apie 6000, soo, apie 4000–10 000, nyangų), vartojamos Ugandos šiaurės rytinėje dalyje. Komanių šeimos nedidelės 5 kalbos (udukų, apie 20 000, kvamų, apie 15 000, komų, apie 12 000, opuo, apie 300, gulių, beveik išnykusi) vartojamos Sudano (75 % kalbančiųjų) ir Etiopijos (25 %) pasienio rajonuose. Tamių nubų šeimos kalbos skirstomos į 2 grupes: nubų kalbos ir tamų kalbos (tamų, sungorų, mararitų; iš viso kalbančiųjų apie 214 000, visos Sudano ir Čado pasienio rajonuose). Njamų šeimos 2 kalbos (amų ir dinikų; iš viso kalbančiųjų apie 83 000, visos Sudane, Kordofano regione). Kirų abajų šeimos kalbos skirstomos į 5 kalbų šakas: nilotų kalbos, surmių kalbos (madžangų, murlių, tenetų, didingų, balių, meenų, surių, mursių, kvegų zilmamų; iš viso kalbančiųjų apie 350 000, visos Sudano ir Pietų Etiopijos pasienio rajonuose), dadžių kalbos (sarongų, mongų, silų, njalų, lagovų njolgų, ligurių, šatų, beigų, mirusi; iš viso kalbančiųjų apie 370 000, teritorijoje nuo Čado vidurio iki Sudano Kordofano regiono), temeinų kalbos (temeinų, donių, desių; iš viso kalbančiųjų apie 20 000, Sudano Kordofano regione), džebelių kalbos (kelų, molų, gaamų, akų; iš viso kalbančiųjų apie 70 000, visos vartojamos Sudane, Baltojo ir Mėlynojo Nilo tarpupyje). Tamių nubių, njamų ir kirų abajų šeimos kartais jungiamos į Rytų Sudano kalbų makrošeimą.

4 izoliuotos kalbos: kunamų (apie 182 000, Eritrėjoje, apie 20 000, Etiopijoje), bertų (apie 125 000, Etiopijoje, apie 22 000, Sudane), gumuzų (apie 120 000, Etiopijoje, apie 40 000, Sudane), nara (barea, apie 80 000, Etiopijoje).

Nilo‑Sacharos kalbų klasifikacija lingvistinėje literatūroje nėra nusistovėjusi, dažnai prieštaringa, ne visų kalbų geneologinė giminystė tvirtai įrodyta. Daugelis kalbų mažai tyrinėtos. Fleksinės, turi ryškių analitinių bruožų. Toninės. Dažna vidinė fleksija (šaknies kaitą sukelia balsiai, priebalsiai, tonai). Būdinga bendri asmeninių įvardžių vienaskaitos pirmojo (a) ir antrojo (i) asmens formantai. Turi vienaskaitos ir daugiskaitos gramatinę skaičiaus kategoriją. Neturi leksinių ir gramatinių klasių, būdingų Nigerio ir Kongo makrošeimos kalboms. Užfiksuota per 160 leksikos bendrybių, 30 bendrų morfologinių bruožų. Visos Nilo‑Sacharos kalbos neturi valstybinės kalbos statuso, vartojamos daugiakalbystės sąlygomis. Didelę įtaką turėjo greta vartotos afrazijiečių šeimos kalbos, ypač arabų kalba. Gausesnės kalbos ir toliau vartojamos kaip lingua franca, paprastai turi raštą lot. raidėmis (kai kurios – arabų raštą). Daug Nilo‑Sacharos kalbų neturi rašto tradicijos, vartojamos tik buityje.

85