Niort (Njòras), miestas Prancūzijos vakaruose, Naujosios Akvitanijos administraciniame regione, į pietvakarius nuo Poitiers; Deux‑Sèvres’o departamento centras.
Niort
59 300 gyventojų (2021; aglomeracijoje 73 700 gyventojų). Miestas įsikūręs Niort’o Sèvre’o upės (teka į Atlanto vandenyną) kairiajame krante. Per Niortʼą eina Paryžiaus–La Rochelle’io greitoji geležinkelio linija ir plentas; geležinkeliai ir plentai į Nantes’ą, Bordeaux. Oro uostas. Aviacijos, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, odos, medienos apdirbimo, maisto (žuvų, sraigių perdirbimo) pramonė. Niortʼas – vienas svarbiausių Prancūzijos finansų centrų; daug draudimo bendrovių, bankų. Muziejai, tarp jų – etnologijos, Pilori (rotušėje; archeologija, istorija), Bernard’o d’Agesci (dailė). Prie Niort’o yra Marais regioninis gamtos parkas (apima pelkėtą Atlanto vandenyno pakrantės žemumą).
Architektūra
Pilies liekanos – 2 donžonai (12 a. pabaiga, 1750 rekonstruoti), renesansinė senoji rotušė (16 a., dabar Pilori muziejus) su befrua (16 a., šalmas, 17 a.; abu rekonstruoti 1885, abiejų architektas M. Berthomé). Romaninės Šv. Florento (11–12 a.), Šv. Pezenne’os (12 a. pradžia), liepsnotosios gotikos stiliaus Dievo Motinos (14–16 a., 16–19 a. keliskart rekonstruota), neogotikinės Šv. Andriejaus (1863), Šv. Hiliaro (19 a., abiejų architektas P. Segrétainas), Saint‑Étienne‑du‑Port (19 a.) bažnyčios. Romaninė Kordeljerų (13 a., dabar protestantų bažnyčia), neogotikinė Šv. Hiliaro kolegijos (19 a., architektas P. Segrétainas) koplyčios. Turgaus halė (1869, architektas G. Durand’as), Foucault fortas (13 a.), Du Guesclino kareivinės (1734, 18–19 a. keliskart plėstos). Miesto centre išlikę renesansinių 15–16 a. gyvenamųjų namų.
Istorija
Antikos laikais dabartinėje miesto vietoje buvo galų romėnų gyvenvietė, kuri dėl nesaugumo ankstyvaisiais viduriniais amžiais buvo apleista. Gyventojai kūrėsi netoliese esančiose kalvose, kurias puldinėjo vikingai. Niort’as nuo seno buvo odos apdirbimo ir zomšos gamybos centras. Vėliau miestas plėtėsi šalia 12−13 a. Anglijos karaliaus Henriko II ir jo sūnaus Ričardo I Liūtaširdžio pastatydintos pilies. Per 1440 diduomenės sukilimą (Pragerija) čia buvo dofino Liudviko (nuo 1461 karalius Liudvikas XI) vadavietė.
16 a. Niort’as tapo vienu hugenotų centrų, labai nukentėjo 1685 panaikinus Nantes’o ediktą (nutrūko hugenotų užmegzti prekybiniai ryšiai su Kanada). Napoleonas I čia paskutinį kartą nakvojo Prancūzijos žemėje (1815 07) prieš išvykdamas tremtin į Šv. Elenos salą.
1956–2015 Niort’as priklausė Poitou‑Charentes’ų administraciniam regionui.
2271