Nitra (Nitrà), miestas Slovakijos vakaruose, į šiaurės rytus nuo Bratislavos, Mažosios Padunojės žemumos šiauriniame pakraštyje, prie Nitros upės; krašto administracinis centras.
Nitra
76 000 gyventojų (2020). Plentai į Bratislavą, Banská Bystricą. Mašinų, porceliano ir fajanso gamyba, medienos apdirbimo, chemijos (daugiausia farmacijos), maisto (alaus, cukraus, malimo, mėsos), statybinių medžiagų, poligrafijos pramonė. Turizmas. Žemės ūkio (įkurtas 1946), Konstantino Filosofo (1992) universitetai, mokslinių tyrimų institutai. A. Bagaro, lėlių teatrai. Krašto, žemės ūkio, motorizacijos muziejai. Meno galerija.
Architektūra
A. Bagaro teatro rūmai Nitroje (1992, architektai Antonas Rokošný, Jurajus Hlavica, Máriusas Žitňanský, Štefánia Rosincová)
Senamiestyje – pilies ansamblis (pastatytas 11 a. ant buvusio forto pamatų) su Šv. Emeramo katedra. Ją sudaro romaninė Šv. Emeramo bažnyčia (11 a.), gotikinės Aukštutinė (14 a.) ir Žemutinė (17 a.) bažnyčios. Vyskupų rezidencija (1710–39 perstatyta įgavo vėlyvojo baroko bruožų), pilies gynybinių įtvirtinimų liekanos (dauguma 16–17 a.). Kitos bažnyčios: Šv. Stepono (11–12 a.), Dražovce. Švč. Mergelės Marijos misijos namai (1765, 1925 perstatyti, architektas M. M. Harminecas).
Istorija
Nitra – vienas seniausių Slovakijos miestų. 9 a. pradžioje kunigaikščio Pribinos valdomos Nitros kunigaikštystės sostinė. Apie 833 Moimiras I įtraukė kunigaikštystę į Moravijos didžiąją valstybę (Nitros kunigaikštystė išliko iki 14 a. ir buvo valdoma kaip sosto įpėdinio apanažas). Nuo 880 Nitra buvo vyskupijos – pirmosios dabartinėje Slovakijos teritorijoje – centras (pirmoji bažnyčia pastatyta dar 829–833). Nuo 10 a. pradžios priklausė Vengrijai. Nuo 1248 laisvasis karališkasis miestas, amatų ir prekybos centras. Vienas turtingiausių Vengrijos miestų. 19 a. čia gyveno 10 000 gyventojų. 1918–93 priklausė Čekoslovakijai.
2271