Niùrnbergo architektūrà
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Niurnberge (apie 1356, manoma, architektas P. Parleris)
Senamiestį sudaro siaurų gatvių tinklas, kurį nuo taisyklingo plano naujamiesčio skiria miesto sienos su bokštais (Baltuoju, šalia – fontanas Santuokos karuselė 1984, skulptorius J. Weberis), vartais (visi 13 a. pabaiga–15 a.). Ant kalvos – pilies kompleksas (pradėtas 12 a., Šv. Margaritos koplyčia, 13 a., išplėstas 15–16 a.). Žymesnės bažnyčios: vėlyvosios gotikos Šv. Zebaldo (apie 1273, vargonai, 1441, meistras H. Traxdorfas, choras, 1477, 17 a. barokinis interjeras, skulptoriai A. Kraftas, V. Stossas), Šv. Lauryno (apie 1315, tabernakulis, 17 a., skulptorius A. Kraftas, rekonstruota 1952, architektas J. Lincke), gotikinė Švč. Mergelės Marijos (apie 1356, manoma, architektas P. Parleris, fasade – laikrodis, 1509, meistrai S. Lindenastas, G. Heussas), barokinė evangelikų liuteronų Šv. Egidijaus (apie 1718, išliko 12 a. koplyčios, atstatyta 1959, architektas R. Göschelis), klasicistinė Šv. Elžbietos (1785, rekonstruota 1976).
Kiti statiniai: Šventosios Dvasios ligoninė (apie 1339, išplėsta 1500, architektas H. Beheimas, dabar senelių namai), gotikinis fontanas, vadinamasis Gražusis šulinys (apie 1396, architektas H. Beheimas, rekonstruotas 1902), 15–17 a. gyvenamieji namai su aukštais frontonais, senoji rotušė (apie 1622, architektas J. Wolffas jaunesnysis), Operos rūmai (architektas H. Seelingas, išplėsti 1959), neobarokinė geležinkelio stotis (abu 1905). 4 dešimtmetyje pastatyti Romos Koliziejaus formas imituojantys Kongresų rūmai (pradėti 1937, architektai L. ir F. Ruffai), Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos susirinkimų kompleksas (Zeppelino laukas su tribūna, Luitpoldo arena, visi 1937, architektas A. Speeras).
Per II pasaulinį karą senamiestis sugriautas, vėliau atstatytas. 20 a.–21 a. pradžios statiniai: koncertų salė (1963, architektai H. Loebermannas, W. Puchneris), Niurnbergo kongresų centro rytinis sparnas (2005).
2271
-Niurnbergas