Nivernais (Nivern), istorinė sritis Prancūzijos vidurio dalyje. Centras – Nevers’as.
Antikos laikais gyventa gališkos edujų genties. Vidurinių amžių pradžioje čia atsikraustė burgundai. 987 Burgundijos kunigaikštis Henrikas I atidavė Nivernais grafystę posūniui Otonui Vilhelmui, šis 992 – sūnėnui Landri. Jam valdant grafystė tapo paveldima. Landri palikuoniams 1192 išmirus, grafystė per santuokas pakeitė daug savininkų, galiausiai atiteko Klevės kunigaikščiams.
Prancūzijos karalius Pranciškus I 1539 suteikė Nivernais kunigaikštystės statusą. 1659 ją nusipirko Prancūzijos kardinolas J. Mazarinas ir atidavė ją sūnėnui P.-J. Mancini (jo palikuoniai valdė Nivernais iki 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos). Nivernais buvo paskutinis didelis feodas, nepriklausantis Prancūzijos karaliams. 1790 pertvarkyta į Nièvre’o departamentą, maža dalis prijungta prie Yonne’o departamento.