nobilitètas (lot. nobilitas, kilm. nobilitatis – diduomenė), senovės Romoje privilegijuota, uždara socialinė grupė (įžymių patricijų ir plebėjų šeimos).
Susiformavo 3 a. pr. Kr. pradžioje, plebėjams iškovojus lygias teises su patricijais. Nobilitetas sutelkė valstybinę valdžią savo rankose; iš nobiliteto atstovų buvo renkami aukštieji magistratai (magistratūra), Senato atstovai. Imperijos laikais nobilitetas privilegijas prarado.