nogajai

nogãjai (savivardis nogaj), Azijos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (Šiaurės Kaukazo, Volgos žemupio stepėse). 21 amžiaus pradžioje buvo apie 75 000 nogajų. Kaba nogajų kalba (altajiečių kalbos). Raštija kurta 1924–1928 arabų, 1928–1938 lotynų abėcėlės ir kirilikos (nuo 1938) pagrindu. Tikintieji – musulmonai sunitai.

Gyvensena

Svarbiausi verslai – gyvulininkystė (arkliai, kupranugariai, avys, ožkos, galvijai), žemdirbystė (soros, avižos, kviečiai), paukštininkystė (vištos, antys, žąsys), amatai (audimas, veltinio vėlimas, odos, kailių apdirbimas). Nogajų visuomenės socialinis pagrindas – kaimo bendruomenė, vadinamieji klajokliniai aūlai. 19 amžiuje buvo būdinga didžioji (patriarchalinė) ir mažoji šeima. Tradicinis būstas – didelė arba maža jurta, žeminės, antžeminis namas. Tradiciniai moterų drabužiai – marškiniai, plačios kelnės, švarkas, ilga suknia, skaros, žiemą – kailiniai, vyrų – kaip Šiaurės Kaukazo tautų. Tradicinis maistas – kumelių, karvių ir kupranugarių pieno produktai, arbata, mėsa, košė, sorų ir kviečių paplotėliai, paukštiena, žuvys. Gausus folkloras (poemos apie didvyrius, poezija, pasakos, legendos).

nogajai tautiniais drabužiais (Astrachanė)

Istorija

Nogajai susidarė 14–19 amžiuje sumišus tiurkų ir mongolų gentims. 15 amžiuje–16 amžiaus antroje pusėje gyvavo nogajų valstybė – Nogajaus orda.

2840