nomenklatūrà (lot. nomenclatura – vardų sąrašas), biologijos mokslų sritis, nagrinėjanti organizmų mokslinių vardų kūrimą ir vartojimą. Organizmų mokslinių vardų sistema, jos objektai yra taksonai (organizmų sistematinės grupės), taksonominės kategorijos (taksonų rangai). Augalų ir gyvūnų sisteminimas padeda tirti organizmų įvairovę, jų giminystės ryšius (augalų sistematika, gyvūnų sistematika). Organizmų klasifikacijos principus, metodus, taisykles, kitus nomenklatūros klausimus tiria taksonomija. Nomenklatūra apima augalų, gyvūnų, grybų, bakterijų taksonų, nuo žemiausių (rasė, forma, varietetas) iki aukščiausių (skyrius, tipas, karalystė), tarp jų ir įterptinių taksonominių kategorijų (potipis, poklasis, triba, porūšis) įvardijimą. Pagrindinis taksonominis vienetas yra rūšis. Rūšies pavadinimas sudaromas iš genties vardo ir rūšies epiteto. Toks augalų, gyvūnų, grybų ir bakterijų žymėjimo būdas vadinamas binarine nomenklatūra. Taksonai, kurie hierarchinėje taksonų sistemoje yra aukščiau negu rūšis (gentis, šeima, eilė, būrys, klasė, karalystė) žymimi vienu žodžiu – vienanariu pavadinimu, pvz., Abies (kėnis: gentis), Curculionidae (straubliukai: šeima), Mammalia (žinduoliai: klasė), gyvūnams vartojami ir trinariai (iš 3 žodžių) pavadinimai, pvz., Gavia arctica arctica (juodakaklis naras: paskutinysis iš jų žymi porūšį). Nomenklatūra padeda išlaikyti tarptautiniu mastu biologų priimtą lotyniškos terminijos vartojimą, organizmų mokslinių vardų vienodumą, nustatytą taksonų rangų (kategorijų) hierarchiją. Organizmų mokslinių vardų kūrimo ir palaikymo sistemą reglamentuoja tarptautinės nomenklatūros kodeksai.
2149