Nordenburg (Nòrdenburgas; nuo 1946 rusų k. Krylovo), gyvenvietė Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Pravdinsko rajone, Ašvinės upės rytiniame krante, šiauriau Ašvinio ežero, 19 km į rytus nuo Girdavos, prie sienos su Lenkija. Nuo 2008 Železnodorožno miesto gyvenvietės kaimas. 785 gyventojai (2010).
Istorija
Nordenburgas buvo prūsų bartų gyvenvietė (kai kas mano, kad nadruvių). 1 km į šiaurę nuo jos, ant Raganų kalno (vokiečių k. Hexenberg) buvusi pylimu apjuosta bartų pilis. Trunklaukiuose buvo jų šventvietė (jos liepa išliko iki II pasaulinio karo). Vokiečių ordinas, 1366 sugriovęs prūsų pilį, ant gretimos kalvos tarp upės atšakų pastatė savo pilaitę. 1368 sustiprintą pilį netrukus sunaikino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio vadovaujama Lietuvos kariuomenė. 1370–78 prie jos buvo apgyvendinta 10 laisvųjų prūsų. Greta pilies ir prūsų kaimo Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas 1405 įkūrė Nordenburgo miestą, kuris gavo Kulmo teises ir tapo valsčiaus centru.
1407 įkurtas dominikonų vienuolynas (1428 iškeltas į Girdavą). 1409 pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1560–1802 joje pamaldos laikytos ir lietuvių kalba. Dar iki refomacijos (iki 1525) veikė pradinė mokykla. 1714 įkurdinta karinė įgula. 1818–71 Nordenburgas buvo Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 – Vokietijos imperijos, 1919–33 – Vokietijos (Weimaro respublikos), 1933–45 – nacių Vokietijos (Trečiojo reicho) Karaliaučiaus apygardos Girdavos apskrities miestas, parapijos centras. 1898 greta jo nutiestas Unguros–Girdavos geležinkelis, 1920 – siaurasis geležinkelis į Įsrutį. Be evangelikų liuteronų bažnyčios, veikė baptistų maldos namai, judėjų sinagoga ir jų kapinės, miesto berniukų ir mergaičių gimnazijos (mokytojų buvo ir lietuviškomis pavardėmis). Mieste veikė geležinkelio stotis, pašto rūmai, apylinkės teismas, 2 modernūs viešbučiai, daug užeigų ir krautuvių, ligoninė, 2 vaistinės, 2 bankai, taupomoji kasa, elektrinė, malūnas, pieninė, skerdykla.
Per II pasaulinį karą 1945 Nordenburgą užėmė SSRS kariuomenė. Nuo 1946 gyvenvietė priklauso Kaliningrado sričiai; 1947–2008 Pravdinsko rajono Krylovo apylinkės centras. II pasaulinio karo pabaigoje ir sovietmečiu sunaikinta apie 70 % senojo miesto, nuardyti geležinkeliai, sugriauta 1705 pastatyta akmens mūro evangelikų liuteronų bažnyčia (20 a. pabaigoje teliko jos bokšto griuvėsiai).
1740 buvo 852, 1817 – 1493, 1875 – 2547, 1890 – 2251, 1900 – 2312, 1910 – 2149, 1925 – 2504, 1933 – 3100, 1939 – 3173, 1989 – 707, 1998 – 833, 2002 – 756 gyventojai.
2618
2271