„Norilsko vyčiai“, pasipriešinimo sovietinio lagerio režimui kalinių lietuvių organizacija. Buvo įkurta 1952 09 Gorlago skyriuose. Tikslas – kovoti prieš lagerio administracijos savivalę, kalinių niekinimą ir žeminimą, administracijos parankiniais tapusių kalinių smurtą, kitų kalinių kankinimą, žudymą. Tuo metu Gorlage kalėjo daugiau kaip 1500 lietuvių (daugiau buvo tik ukrainiečių ir rusų). Buvo parengta organizacijos veiksmų programa, organizacinė struktūra. Ją sudarė atstovaujamoji grandis, palaikanti ryšius su lagerio pasipriešinimo komitetu, ir vykdomoji grandis – štabas, koordinatoriai. Laikantis griežtos konspiracijos buvo sudaromi apsaugos penketai (kiekviename lageryje po 30–40 jaunų, stiprių vyrų), vykdomos baudžiamosios operacijos, renkami duomenys apie aktyvius lagerio administracijos parankinius kalinius ir operatyvinės dalies agentus. Sudarytas rezervas, apsiginkluota šaltaisiais ginklais (smeigais ir kitais), pasirengta kovai, jei lagerio administracija pasipriešinimą bandytų nuslopinti naudodama iš kitų lagerių atvežtus kriminalinius nusikaltėlius recidyvistus.
1953 pradžioje lagerio vidaus zonų kontrolę perėmė pasipriešinimo komitetai. Organizacija sudarė sąjungą su politiniais kaliniais ukrainiečiais, Vakarų Ukrainos pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyviais. Per Norilsko politinių kalinių sukilimą (1953 05–08), pagerbiant 1941 į lagerį atvežtų ir žuvusių Lietuvos karininkų atminimą, pasipriešinimo organizacija buvo pavadinta Norilsko vyčiais. Numalšinus sukilimą 82 jo dalyviai lietuviai buvo išvežti į kalėjimus ir baudžiamuosius lagerius. Norilsko vyčių pagrindiniai organizatoriai: A. Gabužis, P. Gataveckas, V. Kaziulionis, J. Lukšys, A. Ruzgys, A. Šavelinskas, K. Vezbergas ir B. Zlatkus.
1588